AlbaRadio.ch

AlbaRadio.ch Official Forum..
 
StartseiteStartseite  FAQFAQ  SuchenSuchen  AnmeldenAnmelden  MitgliederMitglieder  NutzergruppenNutzergruppen  LoginLogin  

Teilen | 
 

 BESIMI NE BOTEN E ARDHSHME

Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach unten 
AutorNachricht
coach

avatar

Anzahl der Beiträge : 64
Alter : 34
Ort : Buchs SG | Preshava-CiTy
Anmeldedatum : 03.02.08

BeitragThema: BESIMI NE BOTEN E ARDHSHME   Mi 13 Feb 2008, 00:14

Me besimin nė botėn e ardhshme nėnkuptohet tė besuarit nė tėrė atė qė na ka informuar All-llahu XH.SH. nė Librin e Vet dhe i Dėrguari i Tij nė Hadithin e vet, mbi atė se ēka do tė ndodhė pas vdekjes, siē ėshtė: provimi dhe vuajtja apo kėnaqėsia nė kabur (varr), ringjallja pas vdekjes, tubimi nė njė vend, parashtrimi i librit tė veprave, llogaria, peshimi (matja) i veprave, Huvdi (Burimi), ura Sirat, shefa’ati, Xhenneti, Xhehennemi dhe ēdo gjė tjetėr qė All-llahu XH.SH. ka pėrgatitur nė to pėr banorėt e tyre.

Akcenti i Kur’anit nė kėtė bazė tė besimit dhe urtėsia e kėsaj

Kur’ani madhėshtor tejet shpesh pėrmend botėn e ardhshme, duke provuar me kujdes nė ēdo vend ekzistimin e saj dhe nė tė gjitha rastet duke tėrhequr vėrejtjen nė tė, e gjatė tėrė kėsaj duke pėrdor metoda tė ndryshme ligjėrimi tė gjuhės arabe.

Njė nga argumentet e theksimit tė kėsaj baze tė besimit ėshtė ai se, Kur’ani ndėrlidhė fuqimisht besimin nė All-llahun Y me besimin nė botėn e ardhshme. All-llahu XH.SH. thotė:

"... Mirėsia ėshtė kur (njeriu) beson All-llahun, Ditėn e Kiametit." (El-Bekare: 177)

"... Kushdo qė beson All-llahun (si ėshtė urdhėruar) dhe jetėn tjetėr, e bėnė vepra tė mira, pėr ata, me tė vėrtetė, ka shpėrblim te Zoti i tij; pėr ta nuk ka kurrfarė droje, e as mėrzie!" (El-Bekare: 62)

"Kėshtu kėshillohet ēdonjėri prej jush qė beson All-llahun dhe Ditėn e Kiametit." (El-Bekare: 232)

"Luftoni kundėr atyre qė nuk besojnė All-llahun, as Ditėn e Kiametit." (Et-Tevbe: 29)

"...Adhuroni vetėm All-llahun, shpresoni (shpėtimin) nė Ditėn e Kiametit dhe mos bėni keq nė Tokė." (El-Ankebut: 36)

Ekzistojnė edhe shumė ajete tė tjera tė cilėt flasin pėrkitazi me ketė.

Se sa rėndėsi tė madhe i jep Kur’ani botės sė ardhshme, shihet edhe nga ajo se sa shpesh pėrmendet aty. Gati se nuk e kalon asnjė faqe tė Kur’anit, e qė nė tė, tė mos flitet pėr botėn e ardhshme dhe pėr atė se ēka do tė ndodhė nė tė nga ngjarjet dhe situatat e ndryshme, e tėrė kjo pėrmes mėnyrave tė ndryshme tė shpjegimit. Gjithashtu do tė vėresh se Kur’ani hollėsisht i parashtron detajet e fillimit tė Ditės sė Kiametit, qė nuk ėshtė rast me temat e ndryshme tė gajbit.

Njė nga argumentet ėshtė edhe shumėsia e emrave me tė cilat e quan Kur’ani, kurse ēdo emėr tregon njė nga detajet e asaj Dite. Disa prej kėtyre emrave janė: El-Kijame (ngritja, zgjimi), Es-Sa’a (ēasti), El-Ahireh (bota tjetėr), Jevmud-Din (Dita e fesė), Jevmul-Hisab (Dita e dhėnies sė llogarisė), Jevmul-Fet’h (Dita e fitores), Jevmul-Telak (dita e takimit), Jevmul-Xhem’ (Dita e tubimit), Jevmul-Tegabun (Dita e vetėmashtrimit), Jevmul-Hulud (Dita e amshimit), Jevmul-Hasre (Dita e pendimit), Jevmul-Tenad (Dita e thirrjes), El-Azife (Kiameti), Et-Tamme (vėshtirėsia, mynxyra), El-Sahha (zėri shurdhues), El-Hakka (ēasti i pashmangshėm), El-Gashije (mynxyrė e rėndė), El-Vaki’a (ndodhia), etj.125 Ndėrsa urtėsia e dhėnies rėndėsi kaq tė madhe kėsaj baze tė besimit qėndron me sa vijon:

Besimi nė botėn e ardhshme ka ndikim tė madh nė jetėn e njeriut. Imani (besimi) nė botėn e ardhshme dhe i ēdo gjėje qė do tė ndodhė nė tė: Xhenneti, Xhehennemi, dhėnia e llogarisė, ndėshkimi dhe shpėrblimi, shpėtimi dhe dėshtimi, nė mėnyrė efikase ndikojnė nė drejtimin e njeriut, nė disiplinėn e tij gjatė jetės nė kėtė botė, nė kryerjen e veprave tė mira dhe nė pėrmbajtjen e imperativit tė devotshmėrisė. Ekziston dallim i pakrahasueshėm ndėrmjet dy njerėzve: njėrit qė nuk i beson ringjalljes pas vdekjes, as dhėnies sė llogarisė pėr veprat dhe fjalėt e veta dhe i cili me asgjė nuk udhėhiqet gjatė veprimeve tė veta pėrveēse me interesin personal dhe me leverdinė personale, dhe tjetrit i cili beson se do tė vijė dita kur do tė jetė i pyetur pėr veprat dhe fjalėt e veta para Gjykatėsit mė tė drejtė, e do tė jetė i shpėrblyer pėr veprat e mira ose i ndėshkuar pėr veprat e kėqija. I pari gjithsesi ėshtė jashtė ēdo kontrolli, pėrveē pasioneve dhe lakmive tė veta dhe qėllimi i tij ėshtė tėrėsisht egoist, e arsyeton pėrdorimin e tė gjitha mjeteve dhe tė gjitha sjelljet pa marrė parasysh se sa tė dėmshme janė ato. Gjersa i dyti ėshtė i kufizuar me kufijtė e tė vėrtetės dhe mirėsisė, e kėto janė gjėra tė cilat atė ditė do ta kenė peshėn dhe vlerėn e vet tek All-llahu XH.SH.. All-llahu XH.SH. thotė:

"Peshimi (i veprave) atė Ditė do tė jetė i drejtė, atij qė i rėndohet terezia me vepra tė mira, do tė jetė i lumtur; kurse atij qė i lehtėsohet terezia me vepra tė mira, ai do ta humb veten, pėr shkak se i ka mohuar argumentet Tona." (El-A’raf: 8-9)

Pėr kėtė, nė shumė vende, tregon sheshit edhe metoda kur’anore e thirrjes nė kryerjen e veprave tė mira duke besuar nė botėn e ardhshme:

"A e di ti pėr atė qė e pėrgėnjeshtron Ditėn e llogarisė? E, ai ėshtė ai i cili i dėbon ashpėr bonjakėt dhe nuk nxiton t’i ushqejė tė varfėrit." (El-Ma’un: 1-3).

"Xhamitė e All-llahut i mirėmbajnė vetėm ata qė i besojnė All-llahut dhe botės tjetėr..." (Et-Tevbe: 1Cool

"Nga ti nuk do tė kėrkojnė leje pėr tė luftuar me pasurinė dhe me trupin e tyre ata qė besojnė All-llahun dhe Ditėn e Kiametit. E All-llahu i di mirė ata qė ruhen nga mėkatet. Nga ti do tė kėrkojnė leje vetėm ata qė nuk besojnė nė All-llahun dhe nė Ditėn e gjykimit dhe zemrat e atyre qė dyshojnė. Ata luhaten nė dyshimin e tyre." (Et-Tevbe: 44-45)

"Nuk duhet qė njerėzit tė cilėt besojnė All-llahun dhe Ditėn e Kiametit tė ushqejnė dashuri ndaj atyre tė cilėt kundėrshtojnė All-llahun dhe Pejgamberin e Tij." (El-Muxhadele: 22)

"Me tė vėrtetė, ky ka qenė shembull i mirė pėr ju, pėr ata qė shpresojnė nė All-llahun dhe nė Ditėn e Kiametit." (El-Mumtehine: 6)

"... Kjo ėshtė kėshillė pėr ata qė i besojnė All-llahut dhe Ditės sė Kiametit." (Et-Talak: 2)

"... Ata qė besojnė nė jetėn e ardhshme besojnė edhe nė tė (Kur’anin)." (El-En’am: 92).

Ekzistojnė edhe shumė ajete tė tjera qė flasin pėrkitazi me kėtė.

Meqenėse njeriu ėshtė i prirur t’i pėrmbush interesat e veta dhe tė largojė ēfarėdo dėmi prej vetes, besimi nė botėn e ardhshme e nxitė vetėkontrollin e tij dhe prirjen pėr tė bėrė vepra tė mira, duke e larguar tė keqen. Pėr kėtė shkak Kur’ani shpeshherė dhe me kujdes tė madh pėrkujton Ahiretin, dhe e pasqyron e e prezenton atė nė mėnyra tė ndryshme, nė mėnyrė qė kjo ndjenjė (vetėkontroll) tė zmadhohet nė zemrėn e njeriut dhe tė rritet ndikimi i tij.

Shkaku i potencimit tė shpeshtė tė ngjarjeve nė Ahiret nga ana e Kur’anit, me siguri qėndron edhe nė atė qė njerėzit shpeshherė e harrojnė atė dhe nuk i japin rėndėsi, pėr shkak tė lojalitetit tė madh ndaj jetės sė kėsaj bote dhe nga dashuria ndaj kėnaqėsive tė kėsaj bote. Prandaj, besimi nė botėn e ardhshme, me tė gjitha kėnaqėsitė dhe ndėshkimet qė do tė jenė nė tė, e frenon dėshirėn e tepruar pėr kėnaqėsitė e kėsaj bote dhe njerėzit bėhen tė vetėdijshėm se tė gjitha kėnaqėsitė e kėsaj bote nuk meritojnė ēfarėdo mundimi qoftė dhe garim pėr to, ngase, ajo qė meriton qė pėr shkak tė saj tė garojmė ėshtė ajo qė na ka pėrgatitur All-llahu XH.SH. nė botėn tjetėr. Pėrkitazi me kėtė All-llahu XH.SH. thotė:

"O besimtarė! Ē’keni qė nguroni, - thuajse jeni ngjitur pėr toke - kur ju thuhet: "Dilni nė luftė, nė rrugėn e All-llahut!" A jeni tė kėnaqur me jetėn e kėsaj bote, nė vend tė tė pėrhershmės (amshueshmės). E, kėnaqėsia e kėsaj bote, nė krahasim me atė tė botės tjetėr - ėshtė shumė e vogėl." (Et-Tevbe: 3Cool

Shkaku i pėrmendjes sė shpeshtė tė Ahiretit me siguri ėshtė edhe fakti se edhe sot e kėsaj dita ky nxitė tek jobesimtarėt dhe kafirat ēudi dhe habi, pėr shkak se kjo i kundėrvihet asaj qė ata shohin me pamjen e tyre tė kufizuar e i udhėzon nė tė kundėrtėn e ringjalljes pas vdekjes. Ata, bie fjala, shohin se trupi i njeriut shndėrrohet nė pluhur, e si tė ringjallet pastaj? Pėr ata All-llahu XH.SH. thotė:

"Kaf. Pasha Kur’anin e madhėrishėm, ata janė ēuditur qė nga mesi i tyre u ka ardhur njė paralajmėrues, e, mohuesit thanė: "Kjo gjė ėshtė e ēuditshme: vallė, a pasi tė vdesim e tė bėhemi dhé (do tė ringjallemi)? Ky kthim nuk mund tė paramendohet!" (Kaf: 1-3)

All-llahu XH.SH. u pėrgjigjet atyre nė shumė ajete (disa do t’i pėrmendim mė vonė) se shqisat, nė bazė tė tė cilave ata refuzojnė kėtė fakt, janė tė papėrkryera dhe tė paafta tė shohin kėtė, edhe pse ekzistojnė shumė shembuj nė jetėn e njeriut tė cilat udhėzojnė nė ringjalljen pas vdekjes, por, nuk janė tė verbėta sytė po tė verbėta janė zemrat qė gjenden nė kraharor.

_________________
i am from the hell...


Zuletzt von am Mi 13 Feb 2008, 00:18 bearbeitet; insgesamt 2-mal bearbeitet
Nach oben Nach unten
Benutzerprofil anzeigen http://www.aLbaradio.cH & http://forum.albaradio.ch/
coach

avatar

Anzahl der Beiträge : 64
Alter : 34
Ort : Buchs SG | Preshava-CiTy
Anmeldedatum : 03.02.08

BeitragThema: BESIMI NE BOTEN E ARDHSHME   Mi 13 Feb 2008, 00:16

Argumentet e besimit nė botėn e ardhshme dhe pėrgjigjja nė dyshimin e jobesimtarėve

Se duhet besuar botėn e ardhshme provon Kur’ani, Hadithi i Resulull-llahut e, mendja njerėzore dhe karakteri (natyra) korrekt. All-llahu XH.SH. shpeshherė pėrmend besimin nė botėn e ardhshme dhe sjellė argumente pėr tė, dhe nė shumė vende i pėrgjigjet dyshimeve tė jobesimtarėve nė botėn e ardhshme. Gjithashtu, Kur’ani hollėsisht i pėrshkruan ngjarjet e Ditės sė Kiametit, qė nuk ėshtė rast me asnjė Libėr tė mėparshėm, edhe pse ēdo Pejgamber qė e ka dėrguar All-llahu XH.SH. e ka sihariquar popullin e vet me lajme tė gėzuara pėr kėtė Ditė dhe ua ka tėrheqė vėrejtjen pėr mynxyrat e saj. Prandaj ēdo njėri qė mohon kėtė apo dyshon nė tė, konsiderohet si jobesimtar. All-llahu XH.SH. thotė:

"All-llahu ėshtė Njė, i Vetmi - i pashoq. Ai me tė vėrtetė do t’ju tubojė nė Ditėn e Kiametit, Pėr kėtė nuk ka dyshim fare! E kush ėshtė nė fjalė mė i drejtė se All-llahu?" (En-Nisa’: 87).

"Mirėsia nuk ėshtė tė kthyerit e fytyrės suaj kah lindja dhe perėndimi, por, mirėsia ėshtė kur (njeriu) beson All-llahun, Ditėn e Kiametit..." (El-Bekare: 177)

"... E ai qė nuk beson All-llahun, engjėjt e Tij, Librat e Tij, Pejgamberėt e Tij dhe Ditėn e Kiametit, ai, me tė vėrtetė, ka humbur larg prej udhės sė drejt." (En-Nisa’: 136)

Kur’ani na informon se Nuhi u i ka thėnė popullit tė vet:

"All-llahu ju ka krijuar nga toka (dheu) ashtu si bimėt, pastaj ju kthen nė tė dhe prej saj sėrish do t’ju nxjerrė." (Nuh: 17-1Cool

Ibrahimi u, ka thėnė: "Dhe i Cili, shpresoj, se do t’mi falė gabimet e mia nė Ditėn e Kiametit!" (Esh-Shu’ara’: 82)

Musai u, ka thėnė: "Ēasti i ringjalljes do tė arrijė me siguri - nga ēdokush e fshehi atė - kur secili sipas angazhimit tė vetė i shpėrblyer apo i ndėshkuar do tė jetė. Andaj, le tė mos shmangė ty assesi nga besimi nė tė ai qė nuk i beson kėsaj dhe qė jepet pas epsheve tė tija, e tė humbasėsh" (Ta Ha: 15-16)

All-llahu XH.SH. nė shumė vende tė Kur’anit i ka urdhėrua tė Dėrguarit tė Vet, Muhammedit e, qė tė pėrbetohet me Tė pėr njėmendėsinė e ringjalljes pas vdekjes:

"Mohuesit kujtojnė se kurrsesi nuk do tė ringjallen. Thuaj: "Po, pasha Zotin tim, pa tjetėr do tė ringjalleni dhe pastaj do tė informoheni se ē’ keni punuar!" - E kjo pėr All-llahun ėshtė lehtė!" ( Et-Tegabun: 7)

Ata qė mohojnė ringjalljen, i pėrgėnjeshtrojnė tė gjithė Pejgamberėt, pėr sinqeritetin e tė cilėve dhe pėr tėrė atė qė kanė thėnė ekzistojnė argumente pakontestuese racionale dhe shqisore. Prandaj tė konsideruarit si tė rrejshėm cilindo lajm qė kanė sjellur ata, do tė thotė mospėrfilljen globale tė arsyes, e cila ka nxjerrė konkluzion mbi sinqeritetin e tyre dhe pėrgėnjeshtrimin e vetė tė asaj (arsyes), qė gjithsesi paraqet kokėfortėsi e cila nuk ka kurrfarė kuptimi.

Mohuesit e ringjalljes nuk kanė kurrfarė argumenti pėr mohimin e tyre, ngase kjo ėshtė ēėshtje e gajbit (tė padukshmes) tė cilin nuk e di askush pėrveē All-llahut XH.SH. Dhe, rregull e pėrgjithshme e gjėrave qė i pėrkasin gajbit ėshtė se, askush nuk ėshtė nė gjendje qė t’i argumentojė apo t’i mohojė kėto, pėrveēse nė njė mėnyrė tė vetme - me lajmėrimin e All-llahut XH.SH. pėrkitazi me tė. E, ai i cili posedon argumente tė pakontestueshme se ka pranuar Shpalljen nga All-llahu XH.SH., ai gjithsesi ėshtė tėrėsisht i sinqertė pėr atė qė transmeton mbi ndonjė gjė tė gajbit.126 Ky sinqeritet ėshtė vėrtetuar vetėm tek Pejgamberėt fisnik. Kėta janė ata, tė cilėt All-llahu XH.SH. i ka pėrkrahur dhe i ka forcuar me mu’xhize, dhe ua ka zbuluar diē nga bota e gajbit, e tanimė kemi thėnė se tė gjithė ata kanė folur pėr botėn e ardhshme.

Mirėpo, ata tė cilėt e mohonin ringjalljen, i potenconin disa dyshime pėr ekzistimin e botės sė ardhshme, siē ėshtė, bie fjala, konsiderimi i tyre se ėshtė shumė larg dhe e pamundur kthimi i sėrishėm nė jetė pasi qė njėherė bėhen hi e pluhur, patėn thėnė atė qė All-llahu XH.SH. thotė pėr ta:

"Vallė. a pasi tė vdesim e tė bėhemi dhé (do tė ringjallemi)? Ai kthim ėshtė larg (mendjes e mundėsisė)!" (Kaf: 3)

"E, ata thonė: "Ekziston vetėm jeta jonė nė kėtė botė, vdesim dhe jetojmė, e vetėm koha na shkatėrron. Ata pėr kėtė nuk kanė kurrfarė dijenie, ata vetėm parafytyrojnė ashtu." (El-Xhathije: 24)

Pra, tė gjitha dyshimet e tyre mbėshteten nė konstatimin se ringjallja ėshtė e largėt, e pamundshme dhe e ēuditshme.

All-llahu XH.SH. ėshtė pėrgjigjur nė kėto dyshime dhe nė shumė vende tė Kur’anit e ka sqaruar pabazueshmėrinė e tyre. U ka sqaruar se arsyeja nuk e mohon besimin nė ringjallje, porse e pranon atė, dhe se ringjallja nuk ėshtė nė kundėrshtim me atė qė ėshtė e zakonshme, por ajo posedon shembujt e vet nė jetėn e kėsaj bote dhe pėr kėtė dėshmojnė shumė dukuri natyrore, tė cilat gjithashtu janė vepra tė All-llahut XH.SH..

1. - All-llahu XH.SH. thotė:

"Ata thonė: "Vallė, kur tė bėhemi eshtra dhe pluhur, a do tė ringjallemi nė krijesa tė reja?" Thuaj: "Po, edhe sikur tė jeni gurė ose hekur, ose ēfarėdo krijese qoftė pėr tė cilėn mendoni se nuk mund tė ringjallet." Ata do tė thonė: "Kush do tė na rikthejė neve nė jetė?" Thuaj: "Ai qė ju ka krijuar herėn e parė". E ata do tė tundin kokat e tyre kah ti (duke tė pėrqeshur) e do tė thonė: "Kur ėshtė ajo (ringjallja)?" Ti thuaj: "Ndoshta sė shpejti!" Atė ditė kur do t’ju thėrras juve Ai, e do t’i pėrgjigjeni duke iu falėnderuar Atij dhe do tė mendoni se nė kėtė jetė, nuk keni qėndruar veēse pak kohė". (El-Isra’: 49-52).

Shikoji vetėm dyshimet, tė cilat i potencojnė dhe pyetjet qė i bėjnė mohuesit e ringjalljes nė tė gjitha kohėt, e do tė shohėsh se ato sillen rreth asaj qė: ata e konsiderojnė si tė pamundur (nga ana e All-llahut XH.SH.) se hiri dhe pluhuri, nė ēka do tė shndėrrohen trupat e njerėzve, do tė shndėrrohen nė krijesa tė reja, tė cilat do tė ecin dhe do tė ndiejnė. Ata mendojnė se kjo ėshtė pėrtej fuqisė sė All-llahut XH.SH. dhe konsiderojnė se kjo ėshtė larg, ngase nuk dinė se kur do tė ndodhė kjo.

Siē po e sheh, tė gjitha dyshimet e tyre rrjedhin nga mosnjohja e realitetit tė jetės dhe vdekjes, nga mosnjohja e fuqisė sė All-llahut XH.SH., dhe nga mospėrfillja e argumentit tė qartė tė kėsaj fuqie absolute, qė mund tė krijojė nga hiēi. E, do tė mjaftonte tė jenė tė arsyeshėm, t’u pėrkujtohet fuqia e All-llahut kur i krijoi herėn e parė, pasi qė ishin hiē, e tė bėhen tė sigurt nė vėrtetėsinė e Sunduesit, kur i informon ata pėr ringjalljen e sėrishme, pėr dhėnien e llogarisė, pėr shpėrblimin dhe ndėshkimin. Pra, ēėshtja ėshtė e thjeshtė e pėrgjigjja shembullore, e njėkohėsisht e thjeshtė dhe bindėse. Sepse, njeriu e di se ėshtė krijuar edhe pse nuk ka ekzistuar mė parė. Pra, duhet tė ekzistojė krijuesi i cili e ka krijuar, pasi qė assesi nuk ka ekzistuar. Pastaj, me vdekjen e tij, ėshtė shndėrruar nga njė gjendje nė gjendje tjetėr dhe duhet tė ekzistojė faktori i kėtij ndėrrimi. Gjithsesi, ky nuk mund tė jetė askush tjetėr pėrveē All-llahut XH.SH., i Cili e ka krijuar herėn e parė, ngase, sikur ta kishte bėrė kėtė dikush tjetėr, atėherė ai do tė ishte nė gjendje qė edhe ta shpėtojė nga vdekja. Prandaj, ēdo polemizim rreth asaj se, a mundet Krijuesi, Dhuruesi i jetės dhe i vdekjes, - kur thotė se do ta ringjallė njeriun edhe pėr tė dytėn herė dhe do t’ia kthejė pamjen dhe figurėn e tij - ta bėjė kėtė me tė vėrtetė, - ėshtė vetėm inatosje dhe kryelartėsi. All-llahu XH.SH. thotė:

"Thuaju (atyre): "All-llahu ju ngjallė (u jep jetėn), pastaj ju vdes, e mandej do t’ju tubojė nė Ditė e Kiametit, nė kėtė nuk ka kurrfarė dyshimi, por (kėtė) shumica e njerėzve nuk dinė." (El-Xhathije: 26)

_________________
i am from the hell...
Nach oben Nach unten
Benutzerprofil anzeigen http://www.aLbaradio.cH & http://forum.albaradio.ch/
 
BESIMI NE BOTEN E ARDHSHME
Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach oben 
Seite 1 von 1

Befugnisse in diesem ForumSie können in diesem Forum nicht antworten
AlbaRadio.ch :: Religjion-
Gehe zu: