AlbaRadio.ch

AlbaRadio.ch Official Forum..
 
StartseiteStartseite  FAQFAQ  Suchen...Suchen...  AnmeldenAnmelden  MitgliederMitglieder  NutzergruppenNutzergruppen  LoginLogin  

Austausch | 
 

 Ēfare nuk duhet tė bėjė Serbia

Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach unten 
AutorNachricht
Mr_Montana



Anzahl der Beiträge : 233
Anmeldedatum : 03.02.08

BeitragThema: Ēfare nuk duhet tė bėjė Serbia   Mo 11 Feb 2008, 21:36

Para pak ditėsh, pasi pėrshėndeta iniciativėn e Komisionit Evropian pėr tė nisur sė shpejti negociatat pėr liberalizimin e vizave midis Serbisė dhe BE-sė, njė nga komentet qė mora ishte: Mirė heqjen e vizave pėr Serbinė e bėnė, po me ne shqiptarėt pse jo? Pa dashur tė zgjatem nė arsyet shqiptare, mendova se njė analizė mė e thellė e perceptimit pėr kėtė veprim ndaj Serbisė do tė ishte e rėndėsishme, aq sa dhe vetė adoptimi i qėndrimit politik si ndaj Serbisė, ashtu edhe ndaj gjithė fqinjėve nė pėrgjithėsi.
M‘u kujtua njė takim vite mė parė me ish-ministrin e Jashtėm tė Rusisė, Sergei Ivanov, i cili nuk e pėrmbajti shprehjen e ēudisė tek i thosha qė kishim hequr vizat me Malin e Zi (nė atė kohė pjesė e Federatės Serbi-Mal i Zi). "Po me Serbinė?", pyeti me tė drejtė ai, se kjo qė keni bėrė ėshtė njėsoj si tė heqė Rusia vizat me Kaliforninė, e jo me SHBA-nė. Jemi nė ēdo moment gati, iu pėrgjigja, mjafton tė pranojė Serbia qė t‘i heqim vizat edhe me tė.

Sigurisht, gjithēka mė lart nuk ka tė bėjė aq shumė me ēėshtjen e vizave, sa me njė filozofi tė re tė marrėdhėnieve me fqinjėt nė pėrgjithėsi, e me Serbinė nė veēanti. Nė themel tė kėsaj filozofie tė re qėndron njė dimension i ri i perspektivės dhe i zhvillimit tė tė gjitha vendeve tona, ėshtė pikėrisht procesi i integrimit tė tyre nė Bashkimin Evropian. Integrimi evropian dhe sistemi i tij i vlerave duhet tė pėrbėjnė pikat e referencės sė politikave jo vetėm tė brendshme, por sidomos atyre tė jashtme tė vendeve tona. Integrimi e bashkėjetesa, respekti reciprok, multietniciteti dhe sidomos ndėrvarėsia, janė ato vlera tė cilat do tė realizohen detyrimisht, ndėrsa ēdo vend i rajonit realizon edhe aspiratat si vend anėtar i BE-sė.

Ēėshtja ėshtė KOHA; nėse kėto vlera kemi guximin t‘i pėrqafojmė TANI dhe pėrshpejtojmė ecjen tonė drejt BE-sė; nėse kuptojmė TANI se ecja e rajonit drejt BE-sė ėshtė njė ecje e pėrbashkėt e tė gjitha vendeve; se vonesa e secilit vend tė veēantė ėshtė edhe njė kacavjerrje e tij nė shpinėn e gjithė rajonit tonė. Njė filozofi e tillė integruese qėndron nė thelbin e planit tė Presidentit Ahtisaari pėr pėrcaktimin e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Tashmė, nė hapat e fundit tė kurorėzimit tė tij, statusi i Kosovės po siguron ēdo ditė e mė shumė njė mbėshtetje ndėrkombėtare, edhe pse ka nė themel pikėrisht kėtė filozofi integruese.

Nisur nga kjo perspektivė, pavarėsimi i Kosovės nuk mund tė jetė njė dilemė "humb ose fitoj" pėr Serbinė (zero sum game), por pėrkundrazi, njė garanci pėr njė zgjidhje "fitojmė tė dyja palėt" (win-win). Zgjedhja e secilės prej kėtyre perspektivave do tė jetė vetė fati historik i Serbisė dhe jo ēėshtja nėse ruan apo jo sovranitetin mbi Kosovėn. Zgjedhja e Serbisė domosdoshmėrish duhet tė jetė ajo integruese, ajo se me pavarėsinė e Kosovės fitojnė tė gjithė, edhe Serbia vetė. Ajo do ta shpėtonte Serbinė pėrfundimisht nga folklori arkaik qė e ka mbajtur tė mbėrthyer pas tė shkuarės, duke i errėsuar tė ardhmen.

Kjo zgjedhje historike, ajo evropiane dhe integruese, nuk lė vend pėr gabime. Kjo zgjedhje nuk e pranon tė abuzohet me idenė se mund tė ndalet pavarėsia e Kosovės, njė proces qė nisi nė Rambuje, kur Millosheviēi braktisi marrėveshjen, proces qė pėrshkroi njė rrugė tė gjatė e parimore, mbi bazėn e tri jo-ve (jo kthim nė gjendjen e para vitit 1999, jo ndarje, jo bashkim me vende tė tjera). Pavarėsia e Kosovės nuk mund ta ndryshojė rrjedhėn e saj nga ēfarėdolloj retorike apo demagogjie elektorale qė pėrdoret nė Beograd. Ka zėra tė guximshėm sot nė politikėn serbe qė e pranojnė kėtė, si ai i Ceda Jovanoviēit, i cili i bėn thirrje politikės tė mos mashtrojė me elektoratin se gjoja ekziston mundėsia pėr ta mbajtur Kosovėn. Kosovėn, thotė ai me tė drejtė, e ka humbur Millosheviēi.

Serbia gjithashtu nuk duhet tė bėjė gabimin se mund tė mbahet pas Rezolutės 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit, se ajo siguron gjoja sovranitetin e saj mbi Kosovėn, ndėrkohė qė paragrafi i 11, pika "e" e saj, pėr pėrcaktimin e statusit pėrfundimtar i jep referencė tė plotė Rambujesė, qė ka nė thelb respektimin e vullnetit tė popullit tė Kosovės pėr pėrcaktimin e statusit. Embargoja ndaj Kosovės nga Serbia nuk do tė ishte as mjet presioni, as instrument ekonomik pėr ta kthyer pas procesin e pavarėsimit, pasi humbėsi i madh do tė ishte Serbia vetė. Ajo do tė humbiste njė treg tė konsiderueshėm tė krijuar si traditė e marrėdhėnieve ekonomike brenda ish-Jugosllavisė, ndėrkohė qė vakumi qė mund tė krijohej nga rritja e menjėhershme e kėrkesės do tė mbushej shumė shpejt nga vende tė tjera fqinje. Humbėsi i madh do tė ishte Serbia.

As disintegrimi i dhunshėm i Kosovės nuk do tė ishte njė rrugėzgjidhje. Pasojat do tė ishin zhvendosje e popullsisė, shtim i refugjatėve serbė nė Serbi, ndėrkohė qė atje ndodhen mjaft tė tillė tė paintegruar qė nga koha e konflikteve tė mėparshme nė Kroaci e nė Bosnjė, duke shtuar kėshtu dozėn e vuajtjeve tė kombit serb, si viktima mė e madhe e nacionalizmit ekstrem tė udhėheqėsve tė vet.

Ndėrkohė qė mundėsitė e serbėve pėr tė jetuar dhe integruar nė Kosovė janė shumė mė tė gjera e potencialisht shumė mė tė mira. Plani "Ahtisaari" siguron njė diskriminim tė tillė pozitiv pėr serbėt e Kosovės dhe pakicat e tjera joshqiptare, tė paprecedent nė praktikėn ndėrkombėtare. Ai u siguron serbėve dhe pakicave tė tjera njė pėrfaqėsim dhe pushtet politik asimetrik me pėrqindjen e popullsisė. Dhe mirė bėn. Sepse respektimi i tė drejtave tė minoriteteve nuk ėshtė ēėshtje pėrqindjesh tė popullsisė, por ėshtė ēėshtje standardi dhe vlere, qė duhet tė respektohet edhe nga vetė Serbia me shqiptarėt e Preshevės, Bujanovcit e Medvegjės.

Nėse Serbia mė thjesht do t‘i nxisė serbėt e Kosovės tė konfrontohen me shqiptarėt e ndėrkombėtarėt, ajo do tė jetė jo vetėm pėrgjegjėse pėr shtimin e vuajtjeve tė tyre, por do tė paguajė edhe faturėn politike e ekonomike pėr kėtė. Por nėse Serbia nuk e bėn njė aventurė tė tillė, atėherė do tė kishte njė obligim tė patjetėrsueshėm tė shtetit tė ri tė Kosovės dhe komunitetit ndėrkombėtar pėr tė siguruar njė jetė mė tė mirė pėr serbėt e Kosovės dhe pėr sigurinė e tyre. Njė pėrpjekje ndarjeje, njė Kosovė pa serbė, do tė eliminonte ēdo motiv pėr influencė tė serbėve dhe tė Serbisė nė Kosovė, dhe bashkė me tė do tė rrezikohej edhe rėndėsia e Kosovės nė trashėgiminė historike e kulturore serbe, e propaganduar nga Serbia me shumė forcė, por jo me shumė realizėm. Do tė tregonte se lidhja e saj reale me Kosovėn nuk ėshtė aspak mė e madhe se sa lidhja me Mitrovicėn e Veriut. Dhe pėrsėri, humbėsi i madh do tė ishte Serbia.

Por Serbia nuk mund tė bėjė as gabimin qė tė shohė Rusinė si alternativė ndaj BE-sė dhe integrimit nė tė. Interesat aktuale politike Serbi-Rusi, bashkėpunimi me Rusinė nė fushėn ekonomike, nuk mund tė ndryshojnė faktin se Serbia nuk ėshtė qėllim nė vetvete i Rusisė, por njė element nė interesat e saj globale dhe njė sfidė ndaj politikės perėndimore nė pėrgjithėsi dhe asaj amerikane nė veēanti. Nėse do tė ishte ndryshe, Rusia mund tė kishte ruajtur edhe prezencėn ushtarake nė Kosovė, si pjesė e kontingjentit tė sigurisė. E vėshtirė tė imagjinohet se Serbia mund ta projektojė veten si njė ishull destruktiv nė hartėn e Ballkanit e rrethuar nga fqinjėt e saj anėtarė tė BE-sė? Ajo do tė ishte njė humbėse e madhe. Humbės do tė ishte edhe rajoni dhe ēdo vend i tij.

Prandaj, bėmė mirė qė e uruam Serbinė pėr marrėveshjen pėr vizat me BE-nė, bėjmė mirė qė urojmė qė mė 3 shkurt tė fitojė nė zgjedhjet presidenciale pėrfaqėsuesi i forcave reformatore pro-evropiane, Presidenti Tadiē, dhe mbi tė gjitha ne shqiptarėt bėjmė mirė qė vazhdojmė tė adoptojmė njė filozofi tė re nė marrėdhėnie me fqinjėt, atė qė e ka rrėnjėn nė marrėdhėniet e civilizuara njerėzore, se e mira e fqinjit ėshtė edhe e mira jonė.

/marrė nga gazeta shqip/
Nach oben Nach unten
Benutzerprofil anzeigen
 
Ēfare nuk duhet tė bėjė Serbia
Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach oben 
Seite 1 von 1

Befugnisse in diesem ForumSie können in diesem Forum nicht antworten
AlbaRadio.ch :: Politik-
Gehe zu: