AlbaRadio.ch

AlbaRadio.ch Official Forum..
 
StartseiteStartseite  FAQFAQ  SuchenSuchen  AnmeldenAnmelden  MitgliederMitglieder  NutzergruppenNutzergruppen  LoginLogin  
Austausch | 
 

 Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter

Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach unten 
Gehe zu Seite : Zurück  1, 2
AutorNachricht
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:27

Mihal Gramenoja ėshtė nga ata shkrimtarė tė vitėve tė fundit tė Rilindjes qė luftuan pėr ēėshtjen kombėtare dhe me pushkė. Atdhetar i flaktė, ai solli nė shkrimet e tij mbresa tė drejtpėrdrejta nga lufta e popullit tonė pėr pavarėsi dhe, mė vonė, pėr demokracie pėrparim. Lindi mė 1871 nė Korēė, nė njė familje me ndjenja atdhetare. Nė vendlindje mori edhe mėsimet e para. Ende i vogėl, pėr nevoja ekonomike mori udhėn e kurbetit, nė Rumani. Aty u lidh me lėvizjen atdhetare dhe mė 1889 u zgjodh sekretar i shoqėrisė "Drita". Me vullnet dhe kėmbėngulje punoi pėr tė zgjeruar horizontin e tij kulturor. Botoi vjersha dhe artikuj nė shtypin e kohės. Mė 1907 ishte antar i ēetės sė Ēerēiz Topullit dhe luftoi pothuajse nė tė gjithė Shqipėrinė e Jugut. Xhonturqit e burgosėn disa herė. Mori pjesė nė Kongresin e Manastirit dhe mė 1912 nė Shpalljen e Pavarėsisė. Pas kėtij viti mbrojti me forcė shtetin shqiptar.
Gjatė viteve 1915-1919 jetoi nė Amerikė, ku bėri punė tė palodhur nė lėvizjen e atdhetarėve shqiptarė tė atjeshėm. Pėrfaqėsoi shqiptarėt e Amerikės nė Konferencėn e Paqes nė Paris.
Nė vitet 1921-1924, si publiēist mbrojti idealet demokratike. Pas dėshtimit tė Revolucionit tė Qershorit, i sėmurė, e i dėshpėruar, u tėrhoq nga lėvizja shoqėrore.
Vdiq nė Korēė mė 1931. Pėr meritat e shquara nė dobi tė atdheut, i ėshtė dhėnė titulli "Hero i Popullit".
Veprimtaria letrare e Gramenos kap njė ēerek shekulli (1900-1925). Mihal Gramenoja ėshtė njė ndėr novelistėt e parė tė letėrsisė sonė. Novelat e tij u hapėn rrugėn romaneve tė para shqiptare. Ai shkroi novelat "Oxhaku" (1909) dhe po atė vit "E puthura" dhe "Varri i Pagėzimit". Tek "Oxhaku" dhe "E puthura" trajton ēėshtjen e pabarazisė shoqėrore si burim fatkeqėsish nė jetė. "Varri i pagėzimit" paraqet luftėn e pamėshirshme qė bėri kleri reaksionar grek kundėr mėsimit tė gjuhės shqipe.
Nė pėrgjithėsi novelat e tij kanė natyrė sentimentale. Tek ato gjejmė pėrpjekje pėr tė krijuar mjedise tė besueshme shqiptare dhe personazhe nga klasat e shtresat e ndryshme tė shoqėrisė sonė tė asaj kohe. Libri me kujtime "Kryengritja shqiptare" (1925) zė vend tė veēantė nė krijimtarinė e Gramenos. Nė pjesėn e parė flet pėr ēetat kryengritėse, pėr luftimet dhe punėn propaganduese tė ēezės sė Ēerēiz Topullit, bėn portrete tė qėlluara luftėtarėsh e njerėzish tė thjeshtė tė popullit. Nė prozėn e Gramenos nuk mungojnė edhe pjesė me nivel tė kėnaqshėm artistik, pėrshkrime dhe dialogje tė gjalla.
M.Gramenoja ka botuar dy vepra dramatike: komedinė "Mallkimi i gjuhės shqipe" (1905) dhe dramėn "Vdekja e Pirros" (1906), tė dyja janė shkruar nė vargje.
Komedia "Mallkimi i gjuhės shqipe" trajton luftėn e atdhetarėve shqiptarė kundėr klerit reaksionar grek dhe elementėve grekomanė; te "Vdekja e Pirros" trajtohet kthimi i Pirros fitimtar nga Italia dhe vrasja e tij me tė pabesė. Veprat dramatike tė Gramenos vuajnė nga fragmentizmi dhe mungesa e veprimit. Megjithatė sė bashku me veprat dramtike tė Ēajupit e tė Fan Nolit, ato i ēelėn rrugėn dramaturgjisė shqiptare. M.Gramenoja shkroi edhe vjersha tė cilat i botoi mė 1912, tė pėrmbledhura nė librin me titull "Kėngėtore shqipe - Plagėt". Bien nė sy vjershat atdhetare qė i kushtohen lėvizjes kryengritėse. Disa prej tyre, si: "Pėr Mėmėdhenė", "Uratė pėr liri", "Lamtumirė", me patosin kushtrues, u pėrhapėn mjaft dhe u kėnduan edhe si kėngė:
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:28

Pėr mėmėdhenė, pėr mėmėdhenė,
vraponi, burra, se s'ka me pritė!
Tė vdesim sot me besa-besė
pranė flamurit tė kuq qė u ngrit,

Poezia atdhetare e Gramenos u bėri jehonė tė drejtpėrdrejtė ngjarjeve tė vrullshme qė do tė sillnin Pavarėsinė e Shqipėrisė. M.Gramenoja ėshtė nga publiēistėt nė zė tė Rilindjes e tė periudhės qė pasoi. Ai ėshtė cilėsuar si njė nga pamfletistėt mė tė njohur tė sė kaluarės. Shkrimet e tij publiēistike u vunė drejtpėrdrejtė nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.
Drejtoi gazetat "Lidhja orthodhokse" (1909-1910) dhe "Koha" (1911-1926), me disa ndėrprerje, dy nga gazetat mė pėrparimtare tė traditės. Bashkpunoi edhe me shtypin tjetėr tė kohės.
Nė shkrimet e tij Gramenoja del si pėrfaqėsues i anės mė tė vendosur e mė demokratike tė lėvizjes sonė kombėtare. Ai goditi ashpėr jo vetėm pushtuesin osman, por dhe armiqtė e tjerė tė ēėshtjes kombėtare: klerin reaksionar grek e grekomanėt, pseudoatdhetarėt, feudalė tė mėdhenj e borgjezė tė pasur, tė cilėt i quan me tallje "syfete" e "honxho-bonxho". Nga na tjetėr, ka besim vetėm tek vegjėlia, te populli dhe te roli i tij nė fatet e kombit. Mė 1912, ai shkruante: "Kemi besim te varfanjakėt, dhe kjo opingė ėshtė shtylla dhe shpresa e kombit shqiptar".
Nė fillim tė viteve `20 zgjerohen pikpamjet politike tė Gramenos. Nė gazetėn "Koha" ai boton artikuj me ide demokratike dhe propagandon ngjarjet e mėdha politike tė kohės.
Njė nga dokumentet mė tė shquara tė gazetarisė e tė lėvizjes demokratike tė atyre viteve ėshtė artikulli "bashkim dhe pėrparim".
Shkrimet publiēistike tė Mihal Gramenos shquhen pėr frymėn popullore, pėr patosin luftarak, ironinė e sarkazėm therėse.
M.Gramenoja mbetet nė letėrsinė shqiptare, nė radhė tė parė, si publiēist. Shkrimet e tij dhanė ndihmesė nė krijimin e novelės e tė dramės. Ėshtė ndėr autorėt e parė qė solli nė letėrsi nė mėnyrė tė gjerė, personazhe nga shtresat e varfėra tė shoqėrisė shqiptare.
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:28

Lindi nė Shkodėr mė 1882. Atdhedashuria e dalloi qė nė bankat e shkollės. Mė vonė ai merr pjesė bashkė me Luigj Gurakuqin me Hilė Mosin nė kryengritjen e Malėsisė sė Madhe dhe bėhet kėngėtari i saj. Pas shpalljes sė Pavarėsisė, nė vitet 1913-1914, bashkė me Hilė Mosin boton nė Shkodėr gazetėn "Shqypnia e re". Dy poetėt atdhetarė nėpėrmjet kėsaj gazete me artikuj dhe vjersha tė shumta luftuan me guxim kundėr propagandės antishqiptare, goditėn Komisionin Ndėrkombėtarqė qeveriste qytetin dhe pėrkrahte feudalėt. R.Sili*** gjithashtu, u pėrpoq me tė gjitha forcat pėr demokratizimin e pushtetit dhe pėr vendosjen e arsimit laik dhe falas nė luftė me klerin reaksionar dhe tė huajt. Mė 1915 poeti lufton pėr mbrojtjen e Shkodrės kundėr synimeve malazeze.
Mė vonė largohet nga politika, punon si nėpunės nė Vlorė, Tiranė dhe si avokat nė Shkodėr. Vdiq mė 1936.
Libri i vetėm qė nxorri nė dritė R.Siliqi ėshtė "Pasqyra e ditėve tė pėrgjakshme" (1913) kushtuar Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe ku mori pjesė edhe vetė. Pėrveē kėsaj, Siliqi botoi vjersha nė organe tė ndryshme, la edhe dorėshkrime. Tematika e vjershave tė tij ėshtė atdhetare dhe shoqėrore. Ai lėvron edhe vjershėn satirike. Krijimtaria e tij poetike shquhet pėr idetė demokratike, pėr simpatinė ndaj luftėtarėve tė thjeshtė malėsorė, pėr dufin luftarak, thjeshtėsinė, ndikimin e frytshėm nga poezia popullore. Vlerėn artistike poesisė sė tij ia zbehin notat retorike, qė vihen re herė pas here dhe gjuha e papėrpunuar. Megjithatė ka vjersha shprehėse si "Tradhtarėve tė kombit" dhe "Mehmet Shpendi" ku portreti i trimit qė i dha emrin vjershės, jepet me forcė epike dhe ngjyra legjendare.

Kur' nuk gjendet zbathė e zdeshun
Por gjithmon' gatue pėr pritė.
N'zheg e n'shi e n'borė e breshėn
shtati i tij gjithmonė vaditė.

Shpesh Siliqi i ndėrthur motivin atdhetar me atė shoqėror.

Poemthi "Luftėtari ynė" ėshtė i afėrt pėr nga tematika me vjershėn "Shpėrblimi" tė Asdrenit dhe "I mbetuni" tė Mjedės. Heroi i tij ėshtė njė fshatar i varfėr qė, pėr lirinė e atdheut, rrėmben pushkėn dhe jep jetėn nė luftė. Poeti proteston kundėr klasave tė pasura qė i lanė fėmijėt e kėtyre luftėtarėve pa mbrojtje:

Dyert tė huaja tė kėrkojnė
Pėr njė kojė bukė tė thatė!

Protesta ndaj padrejtėsive shoqėrore ndihet edhe nė krijime tė tjera tė fundit tė R.Siliqit sidomos nė vjershėn e gjatė "Burim poetik".
Vepra mė e njohur e R.Siliqit dhe mė e realizuara ėshtė poemthi lirik "Mrika nė shkangull". Kėtu gjejmė shfaqe spontane tė realizmit, edhe pse vepra nė tėrėsinė e saj ėshtė romantike. Mrika, njė vajzė e re, e ēiltėr, plot ėndrra, gabon nė dashuri dhe i jep fund jetės. Poeti e mbron forcėn e dashurisė, dėshirėn pėr lumturi dhe proteston kundėr shoqėrisė patriarkale e hipokrite, qė me zakonet e saj tė egra bėhet e pamėshirshme ndaj tė pafajshmėve. Vepra, pėrveē mendimit tepėr tė avancuar pėr kohėn ka edhe vlera artistike. Poeti ka arritur kėtu njė thjeshtėsi dhe natyrshmėri, njė ngrohtėsi ndjenje qė u mungon krijimeve tė tjera. Poema spikat pėr vėzhgimet e holla psikologjike qė ndriēojnė botėn shpirtėrore tė heroinės. Tablotė e natyrės, plot ėmbėlsi e hijeshi, me ngjyra romantike, janė nė funksion tė ndjenjave tė protagonistes. Poema ėshtė e llojit shoqėror-psikologjik
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:29

Aleksandėr Stavre Drenova, i njohur nė letėrsinė tonė me pseudėnimin Asdreni qe nga ata poetė krijimtaria e tė cilėve u pėrket njėherėsh dy periudhave. Poezia e tij u shkri qė nga faza e fundit e Rilindjes deri nė periudhėn e Pavarėsisė. Poeti pati njė jetė tė gjatė krijuese, rreth dyzet vjet.
Asdreni lindi nė fshatin Drenovė tė Korēės mė 1872. Mėsimet e para i mori nė Korēė. Qė nė moshėn trembėdhjetėvjeēare shkoi nė kurbet, nė Rumani, ku vazhdoi shkollėn e mesme, dhe mė vonė fakultetin e shkencave politike, tė cilin nuk arrit ta mbaronte. Pėr tė fituar bukėn e gojės dhe pėr tė vazhduar studimet djali i ri detyrohet tė bėjė gjithfarė punėsh tė rėnda. Qė herėt lidhet me lėvizjen atdhetare tė shqiptarėve tė Bukureshtit dhe bėhet njė nga pėrfaqėsuesit mė tė shquar tė saj. Nė vitin 1900 filloi tė botojė vjershat e tij tė para nė shtyp dhe tė bėhet i njohur si talent i ri qė premtonte. Poezia e tij e kėsaj kohe ka karakter kushtrues, po poeti i ri nuk ka gjetur ende individualitetin e vet, ėshtė nėn ndikimin e Naimit. Nė tė njėjtėn kohė Asdreni botoi nė shtyp artikuj me formė tė pėrparuar demokratike dhe antifeudale. Mė 1904 botoi vėllimin me poezi "Rreze dielli" qė do tė pritej mirė nga lexuesi dhe nga shtypi dhe do tė pėrshėndetet nga Ēajupi me fjalėt entuziaste; "Tani besoj se Naim beu nuk vdiq, se vendin qė la ai bosh e zure ti".
Asdreni u bė njė nga udhėheqėsit e lėvizjes atdhetare ndėr shqiptarėt e Rumanisė. Ai ēeli njė shkollė shqipe nė Kostancė pėr fėmijėt e mėrgimtarėve shqiptarė, pasqyroi nė shkrimet e veta ngjarjet e Shqipėrisė, mblodhi ndihma pėr kryengritėsit e Kosovės, bashkpunoi me Nolin pėr shkėputjen e kishės shqiptare nga kisha greke, ishte sekretar i mbledhjes sė Bukureshtit qė e kryesonte Ismail Qemali nė vjeshtė tė vitit 1912 dhe ku u vendos shpallja e menjėhershme e Pavarėsisė. Jo mė kot pikėrisht nė atė vit del nė dritė vėllimi i dytė me vjersha i Asdrenit "Ėndėrra dhe lotė" ku shfaqet plotėsisht talenti i tij dhe qė solli njė ndihmesė tė shquar nė letėrsinė shqiptare tė Rilindjes.
Mė 1914 Asdreni erdhi nė atdhe qė tė ndihmonte nė forcimin e pushtetit kombėtar, po, i zhgėnjyer nga turbullimet e kėsaj kohe, u kthye nė Rumani. Ai priti me gėzim Kongresin e Lushnjes, i bėri jehonė flakė pėr flakė luftės sė Vlorės. Pas vitit 1924 u tėrhoq nga jeta politike, duke shprehur kėshtu nė heshtje qėndrimin e tij kundėrshtues ndaj regjimit tė Zogut. Nė fakt nė vėllimin e tij tė tretė me vjersha "Psallme murgu" tė botuar mė 1930 gjejmė aludime pėr kėtė qėndrim tė tij. Revoltėn e tij Asdreni e derdhi edhe nėpėr disa vjersha tė mbetura nė dorėshkrime. Por zhgėnjimi i tij nga realiteti shoqėror politik i frymėzoi edhe vjersha pesimiste ose vjersha tė ftohta qė nuk janė qė nuk janė veēse ushtrime formaliste. Gjejmė kėshtu ēaste, rėnieje nė krijimtarinė e tij. Me rastin e 25-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė, Asdreni u kthye nė Shqipėri, po gjeti njė pritje tepėr tė ftohtė nga pėrfaqėsuesit e regjimit. Poeti shkoi sėrish nė Rumani pėr tė mos u kthyer mė kurrė nė atdhe. Vitet e fundit tė jetės pėrgatiti njė vėllim "Kėmbanat e Krujės".
Asdreni u bė i njohur si publiēist, por ishte edhe autor tekstesh shkollore e pėrkthyes. Po ai, para sė gjithash, mbetet nė letėrsinė tonė si njė poet i talentuar lirik.
LIRIKA ATDHETARE E SHOQĖRORE
Nė lirikėn e vet poetike Asdreni u rikthehet tė gjitha temave tė poezisė sė Rilindjes, po u jep njė frymė mė tė hapur kushtruese. Jo mė kot ai lėvron kryesisht llojet e himnit dhe tė marrshit. Tė njohura janė vjershat "Betimi mbi flamur" (1907) qė pas vitit 1912 u bė dhe ėshtė Himni ynė Kombėtar, vjersha "Pėrpara", qė dallohen nga njė stil patetiko-oratorik, i cili shpreh njė patos tė zjarrtė tė brendshėm. Vargjet e shumta dhe dinamike dhe njėkohėsisht tė thjeshta, kanė njė forcė komunikuese tė veēantė.

Lart, Shqipėri,
ti je e zonja,
nga lufta sot mos ndalesh;
me trimėri
porsi shqiponja
armiqve mos iu falesh.

Krahas kėsaj retorike qė shkrihet nė vjershėn "Pėrpara" me njė ndjenjė tė sinqertė, gjejmė edhe lirika tė tjera ku dashuria pėr atdheun shprehet mė me thjeshtėsi e spontanitet ndjenje pėrmes shkrimit tė mallit pėr atdhe tė mėrgimtarit tė djegur:

Me sa mall e sa dėshirė
Atė ditė po e pres,
qė edhe unė atje i lirė
pranė prindėrve tė vdes!
("Nė mėrgim")

Asdreni si Ēajupi, vė gishtin te plaga e dhimbshme e kurbetit dhe e dėnon atė si shkėputje tė forcave mė tė mira nga atdheu, dėnon ata qė e harrojnė vendin e tyre.
Poeti vijon ta lėvrojė lirikėn atdhetare dhe pas Shpalljes sė Pavarėsisė. Mė vonė kjo lirikė u drejtohet temave historike, merr njė karakter mė meditativ, po i ftohet deri diku frymėzimi.
Asdreni ka meritė tė veēantė pėr thellėsinė e problematikės shoqėrore qė lėvron pėr herė tė parė nė letėrsinė tonė: ai shtron hapur ēėshtjen e frymėzmit klasor, pasqyron konfliktin ndėrmjet shtresave tė larta dhe popullit, duke e parė kėtė tė fundit si forcė lėvizėse tė historisė. Asdreni, madje, ėndėrron pėr njė ēlirim shoqėror tė masave tė shtypura, po s'e ka tė qartė prespektivėn. Problematika shoqėrore i frymėzon Asdrenit vjersha tepėr tė fuqishme si "Zėri i kryengritėsve" (1912) "Ēpėrblimi" ku ballafaqohen klasat kundėrshtare me njė varg dinamik e njė fjalor tė ashpėr. Edhe nė kėto vjersha ka retorikė, po ajo tretet nė dufin e fuqishėm tė revoltės. Te "Burri i dheut", duke i kėnduar Luftės sė Vlorės, Asdreni thekson karakterin popullor tė saj dhe krijon njė portret kolektiv tė popullit tė shfrytėzuar. Mė vonė, mė 1935 Asdreni do tė shkruajė njė vjershė po aq tė fuqishme. "Trashėgimi", qė jep njė tabllo tronditėse tė gjendjes sė mjeruar politike, ekonomike, shoqėrore e kulturore tė Shqipėrisė nė kohėn e Zogut. Njė patos satirik tepėr i ashpėr pėrshkon vjershat "Fisnikėt e Shqipėrisė" dhe "Republika Shqiptare".
Tema shoqėrore i ka frymėzuar Asdrenit edhe vjersha ku ai shfaq shpresėn tek populli, si vjersha "Lulėkuqja" (1912), ēuditėrisht e thjeshtė dhe plot lirizėm, po edhe plot forcė ku nėpėrmjet kėtij simboli tė gjetur bukur himnizohet populli dhe pohoet besimi tek ai.
Asdreni e pasuron letėrsinė tonė edhe nė lirikėn e dashurisė dhe nė lirikėn e natyrės. Lirika e tij e dashurisė trajton tema tė ndryshme dhe dallohet nga konkretėsia, ēiltėrsia, thjeshtėsia, nga njė lirizėm i ngrohtė qė shkrihet herė-herė me njė humor tė lehtė. Asdreni shkruan edhe balada me subjekt me kėngė dashurore qė u pėrhapėn nė popull.
Nė fazėn e dytė tė krijimtarisė Asdreni shkruan lirika dashurie disi tė stėrholluara dhe abstrakte qė dėshmojnė se rėnia shpirtėrore pėr shkak tė atmosferės mbytėse qė e rrethon, i ka dėmtuar edhe frymėzimin. Poeti kėrkon shumė nė fushėn e formės dhe thith edhe nga rrymat moderniste tė kohės, po jo me shumė sukses.
Nė lirikėn e natyrės Asdreni tregohet tepėr origjinal duke na e dhėnė natyrėn (pėr herė tė parė nė krahasim me rilindėsit e tjerė) tė shkrirė me jetėn e vet. Mė shpesh nė lirikat e veta tė natyrės. Asdreni do na japė tablo tė gjalla, konkrete e tė dhimbshme tė vendlindjes.
Asdreni e pasuron nė mėnyrė tė veēantė poezinė tonė edhe nė lėmin e formės, duke krijuar lloje tė reja strofash e vargjesh, duke lėvruar madje edhe vargun e lirė. Ai sjell nė letėrsinė tonė njė figuracion tė begatshėm. Simbolet, krahasimet dhe epitetet e tij shquhen nė pėrgjithėsi pėr origjinalitetin e tyre. Poezitė mė tė bukura Asdreni i shkruan kur shkrin origjinalitetin nė brendi e nė formė me thjeshtėsi. Poeti ka meritėn qė e lidhi poezinė tonė me poezinė bashkėkohore evropiane.
Veēse nė kėrkimet e tij pėr forma tė reja Asdreni nuk ka sukses kur nuk i mbetet besnik individualitetit tė vet krijues.
Nė poezinė e Asdrenit ka njė farė racionalizmi qė nė vjershat mė tė mira mėnjanohet nga shpėrthimi i ndjenjės ose vėshtrimi i realitetit nėpėrmjet prizmit tė humorit tė shėndetshėm fshatarak.
Asdreni ėshtė njė figurė tepėr origjinale dhe e ndėrlikuar si poet. Poezia e tij, ndonėse nuk pati ndikimin e asaj tė Naimit dhe tė De Radės, e pasuroi nė mėnyrė tė ndjeshme letėrsinė tonė
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:29

Lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės mė 23 tetor 1871. Jetėn e filloi si barģ. Por shumė shpejt , kur ishte 6-vjeēar zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm.

I formuar nė periudhėn e Rilindjes sonė kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e njėzetė.Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės, nė krijimtarinė e tij, janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi.Deri mė 1899 Fishta shkruan me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė atj viti ai bėhet bashkthemelues dhe pjestar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr gjer atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai fut gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Arrin tė botojė kėngėt e para tė "Lahutės sė Malėsisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Mė 1907 boton pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit", mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voėset" mė 1913 "Mrizi i Zanave".
Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.
Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e kishte pritur me entuziazėm tė veēantė, por Luftėn Ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publiēistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917), mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, Komisinė letrare qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare.
Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, si intelektual, si politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri. Vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali. Ndėrkohė, krijon, boton e riboton pareshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malėsisė", (1937).
Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.
Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:30

Lahuta e Malėsisė (analizė)
"Lahuta e Malėsisė", me 30 kėngė, rreth 17.000 vargje ėshtė quajtur nga shumė studiues "Iliada" shqiptare, ėshtė vlerėsuar si i vetmi epos kombėtar i letėrsisė sonė, madje edhe si epos i Ballkanit. Si vepėr epike qė ėshtė, megjithatė "Lahuta e Malėsisė" nuk ka njė subjekt tė mirėfilltė qendror, rreth tė cilit tė vėrtiten ngjarjet, rrethanat, personazhet pėrfytyrimet. Nėse do tė kėrkonim njė hero qėndror tė veprės, ai do tė ishte heroi anonim, populli. Unitetin e veprės nė tė vėrtetė, e krijon njė pėrsonazh qė, herė vihet nė plan tė parė, herė ėshtė i nėnkuptuar. Ėshtė Fati i Shqipėrisė, jo mė me kėtė emėr si nė poemat e tjera epike si "Skėnderbeu i pafat" i Jeronim De Radės, "Historia e Skėnderbeut" tė Naim Frashėrit etj. Kėtu Fati i Shqipėrisė qėndron prapa simbolit mitologjik "Ora e Shqipėrisė". Dhe, sipas besimit shqiptar, rrotull kėsaj ore, grupohen orėt e fiseve, bajrakėve, trojeve, orėt e shtėpive, sė fundi, orėt e ēdo luftėtari, tė ēdo shqiptari. Kėto krijojnė ansamblin mė simpatik tė personazheve nė grupin e personazheve mitologjike dhe pėrgjithėsisht nė vepėr meqė pėrcjellin edhe mesazhin madhor tė mbijetesės sė shqiptarit dhe tė kombit tė tij, pavarėsisht nga befasitė mė tragjike tė ēfarėdo kohe qė mund tė vijė. Nė unitetin e veprės ndikojnė drejtpėrdrejt edhe zanat, ndėr tė cilat njėra pėrcakton unitetin formėsor tė veprės. Kjo ėshtė Zana shqiptare qė ka kuptimin e Muzės sė "Iliadės" tė Homerit. Nė pikėpamje tė rolit qė luan nė poemė, pėrbėn binom me Orėn e Shqipėrisė. Nė kėtė grupim bėjnė pjesė edhe kuēedrat, dragonjtė, lugetėrit, hijet etj., etj.
Ngjarjet e poemės kanė njė shtrirje kohore prej dy brezash njerėzore. Ato fillojnė mė 1858, kur Mali i Zi i nxitur nga Cari i Rusisė, kėrkon tė zaptojė tokat tona. Filli i poemės mbaron kur ėshtė shpallur pavarėsia e Shqipėrisė dhe Konferenca e Londrės ka vendosur copėtimin pėrgjysmė tė kėtyre trojeve. Kobi, kėshtu ekziston nė poemė, nė tė njėjtin binom me Fatin.
Fishta bėn njėfarė grupimi tė kėngėve, sipas kronologjisė historike tė ngjarjeve. Kėshtu, kemi disa cikle kėngėsh, kemi ndėrmjet tyre edhe kėngė qė qėndrojnė disi mė vete, por qė luajnė rolin e rrugėkalimit nga njėri cikėl nė tjetrin. Nė pikėpamje tė leximit tė veprės ato pėrkohėsisht e shkėputin lexuesin nga terreni historik real dhe e ēojnė nė sfera fantastike. Cikli qė hap poemėn ėshtė ai pėr Oso Kukėn - pesė kėngėt e para. Ngjarjet vazhdojnė pothuaj njėzet vjet mė vonė, tė ndėrmjetėsuara nga kėngėt "Dervish Pasha" dhe "Kuvendi i Berlinit". Kėto dy kėngė japin atmosferėn qė ishte nė dėm tė fatit tonė kombėtar. Cikli vijues, qė zė hapsirėn mė tė madhe nė poemė, ėshtė ai i Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit. I vetmi personazh qendror i ngjarjeve tė ciklit ėshtė nga pala armike, Mark Milani i Malit tė Zi. Krahas tij, shfaqet nxitimthi figura e Krajl Nikollės. Cikli strukturohet nė disa nėncikle. Nėncikli i parė (tre kėngė) ka nė qendėr Ēun Mulėn. Pas ekspozesė qė bėn kėnga "Kulshedra" vjen nėncikli prej pesė kėngėsh qė sjell skena masive tė pėrmasave vigane. Nnėcikli vijues ka nė qendėr Tringėn para dhe pas vdekjes. Ngjarjet, pas njė pushimi tjetėr prej tridhjetė vjetėsh, vijojnė me kryengritjet e Pavarėsisė. Kėngėt pėrmbyllėse pothuaj janė tė pavarura nga njėra-tjetra. Kėnga e fundit "Konferenca e Londonit", ėshtė nė vend tė epilogut tė poemės.
Studiuesit e ndryshėm janė pėrpjekur tė gjejnė pikėtakime mes "Lahutės sė Malėsisė" dhe "Iliadės" sė Homerit, sidomos nė atmosferėn qė i zotėron dy poemat. Ata kanė krahasuar personazhet qė kanė tipare tė pėrbashkėta, skenat e ngjarjeve etj. Por pėrfundimi i tyre ka qenė se poema homerike, pėrveēse model i largėt, ku ėshtė bazuar poeti, me poemėn fishtjane kanė tė pėrbashkėt pėrkatėsinė ballkanike. Nė tė vėrtetė kėto lidhje i bėn mė tė qėndrueshme njė burim i mirėfilltė i eposit tė Fishtės me eposin tonė legjendar, kryesisht me thelbin e kėtij eposi, ciklin e kreshnikėve.
Konflikti nė poemė, nė mes shqiptarėve dhe sllavėve, mes dy kombeve arsyetohet si njė konflikt natyror, me prejardhje nga gjeneza, nė vargun e famshėm, proverbial "n'mni t'shoshoqit kemi le". Megjithatė, poeti bėn thirrje qė tė shmanget ky fatalitet i pashmangshėm. Zoti n'qiell e na mbi tokė/ por gjithnji vllazėn e shokė. Sidoqoftė, tensionon skajshėm ngjarjet, duke i dhėnė "Lahutės sė Malėsisė" trajtėn e njė eposi dramatik krejt origjinal nga eposet e kombeve tė tjera, me trajta kryesisht tregimtare. Ėshtė nė mes tė dy palėve urrejtja patologjike jo vetėm mes njerėzve, por edhe mes qenieve mitologjike pėrkatėse, mes natyrės, dukurive natyrore etj. ēfarė e bėn tė pamundur qė tė pushojė a tė prehet sė luftuari shpirti i asnjėrės racė, qoftė pėr njė ēast tė vetėm.
Te "Lahuta e Malėsisė" urrejtja ndėrmjet ky kampeve armike ėshtė plazma ngjitėse e poemės. Ajo vė nė marrdhėnie grupimet e personazheve. Nė radhė tė parė dy grupimet mė tė mėdha, qė pėrcaktojnė frymėn realisto-fantastike tė poemės: grupimin e personazheve historike nga njėra anė dhe grupimin e personazheve fantastike, tė pėrfytyruara ose mitologjike. Duke pasur tė dy grupimet tė drejtėn pėr tė hyrė natyrshėm nė ēdo ngjarje, nė ēdo mjedis a rethanė, tė bisedojnė bashkė, tė grinden, tė rrihen, tė luftojnė, tė besatohen, tė urrehen e tė dashurohen, edhe nė realitet ato u pėrkasin, shkrihen nė njė tė vetėm. Realiteti mitologjik, qiellor s'ėshtė aspak mė hyjnor se sa realiteti i jetės sė pėrditshme. Realiteti njerėzor, gjithashtu s'ėshtė aspak mė tokėsor se sa i pėrfytyruar e i fantazuar, se sa realiteti i largėt i paprekshėm, mitologjik, qiellor. Njė familjaritet krejt malėsor , krejt i natyrshėm zotėron mės grupimit tė personazheve mitologjike dhe grupimit tė personazheve historike. Ora e Shqipnisė krijon marrėdhėnie krejt njerėzore, gati prindėrore me Ali Pashėn e Gucisė kur ėshtė ēasti qė po luhet me fatin e kombit. Zana e madhe ėshtė simotėr e pėrhershme e poetit, i jep trimėri, i jep shpirt pėr tė ndjekur zhvillimin e ngjarjeve, si poeti, uron, mallkon, prandien. Po kėshtu, orėt e tjera, sipas emrave tė fiseve ose zanat e tjera sipas emrave tė maleve. Familjariteti tipik i kėsaj natyre krijohet nė kėngėn Zana e Vizitorit qė shquhet edhe pėr vlerat e rralla artistike.
Poeti kujdeset qė personazhet historike tė veprės ti vendosė nė binom me personazhet mitologjike. Zakonisht, kėta janė shėmbėllesa tė njėri-tjetrit. Tiparet e njėrės palė pasqyrohen te tjtra palė. Bukuria, fisnikėria, dlirėsia e Tringės pasqyrohen tek Zana e Vizitorit dhe ndėrsjelltas. Zana e Vizitorit, zanė shqiptare, ndėrkohė ėshtė nė konflikt me Zanėn e Durmitorit, zanė malazeze, nxitėse e Mark Milanit ndaj shqiptarėve. Nė fund tė luftimeve zana e huaj ngelet robinė te varri i Tringės duke realizuar edhe hakmarrjen pėr simotrėn shqiptare. Vetė natyra, pėrbėrėsit e saj do tė ishin njė grupim tjetėr personazhesh po aq njerėzorė sa edhe dy grupimet e tjera. Autori, ndonėse e hedh vėshtrimin herė pas here nėpėr gjithė trojet shqiptare, skenėn e ngjarjeve e kufizon nė malėsitė e Veriut. Qendėr simbolike tė zhvillimit tė ngjarjeve, siē e pohon mendimi i studjuesve, ėshtė Shkodra. Megjithatėai nuk bie nė religjionalizėm. Ai, siē thotė profesor Eqerem Ēabej, pėrdor njėsinė e fisit pėr tė dhėnė njėsinė e kombit. Tek fisi janė pikėzuar tiparet e kombit, tiparet e racės. Kjo i jep veprės pėrmasat kombėtare dhe universale.
Vargu me tė cilin ėshtė ndėrtuar poema ėshtė tetėrrokshi i poezisė popullore tė epikės historike tė Veriut. Ai arrin qė nė kėtė varg tė sjellė me dhjetra personazhe, secili prej tyre krejtėsisht i individualizuar, me tipare krejtėsisht tė vetat, qė nuk mund tė largohet nga kujtesa e lexuesit. Ai, po ashtu, individualizon me dhjetėra beteja, me dhjetėraskena betejash madhėshtore, ku secila prej tyre pikturohet me ngjyrat e dritat e veēanta, pėr t'u dalluar qartėsisht nga moria qė e rrethon.
Fjalori i Fishtės, pjesa mė e madhe e tė cilit nuk ėshtė pėrdorur mė parė nė veprat letrare aq mė pak nė poezi, me fjalė tė panjohura, me arkaizma, solecizma, me fjalė kompozita, shpesh tė ndėrtuara prej tij sipas gjedheve burimore, arrin tė krijojė jo vetėm figura pamore, por edhe dėgjimore.
Rima ėshtė njė ndėr dukuritė mė thelbėsore tė poemės. Aty shprehet edhe qėndrimi ideoemocional i poetit. Rimat herė janė tė pėrputhura, herė tė alternuara ose tė kryqėzuara etj.
Ritmet, gjithashtu, janė shumtrajtėshe, varėsisht nga vendet ku bėhen pushimet e vogla ose tė mėdhatė gjatė leximit, ku nė pikėpamjet sintaksore mbarojnė pjesėt e fjalive ose fjalitė. Fishta pėrdor nė mėnyrėn e tij pėrsėritjet nė fillim, nė mes ose nė fund tė vargut, refrenet, pėrsėritjet e teksteve tė plota, citimet nga kryeveprat e folklorit, rendin e pėrmbysur tė fjalėve etj. Dialogėt e shpejtė, sentencat filozofike, pėrbetimet, lutjet, urimet, mallkimet, sharjet e ashpra, pasthirrmat, pyetjet retorike, pyetjet nė pėrgjithėsi krijojnė larmi ritmesh, larmi gjendjesh shpirtėrore te lexuesit.
Ritmin e shprehjes sė shprehėsisė artistike, tė leximit e pėrcakton fuqimisht figuracioni. Hiperbola ėshtė mjeti kryesor i eposit fishtjan, por njė hiperbolė sa fantastike aq edhe realiste. Fantastike pėr pėrmasat zmadhuese tė tiparit ose efektit tė tiparit, realiste pėr konkretėsinė e tyre.
Karakteristik ėshtė krahasimi, sidomos krahasimi i gjatė, shpesh i ndėrlikuar me disa krahasime e tė tjera nė pėrbėrje tė tij, qė zotėron tekste tė tėra kėngėsh. Gjithashtu, metafora pėrdoret me origjinalitet me nėntekste tė shumfishta tė folklorit.
I papėrsėritshėm nė krejt letėrsinė tonė ėshtė pėrdorimi i eufemizmave me efekte artistike, herė pėrkėdhelėse, adhurues, e himnizues, herė paditės, i ashpėr, e makabėr. Eufemizmi funksionon nė vend tė emrave tė perėndive, qenieve mitologjike, por edhe tė personazheve kryesore tė grupimit historik. Epiteti ka gjithnjė ngarkesa metaforike, ėshtė pjesmarrės nė krahasime ose hiperbola. Animizmi dhe personifikimi sikurse dendur prozopopea janė mjetet mė efikase tė drejtpeshimit fishtian nė mes tė realitetit tokėsor, tė zbritur nė rrafshin mė intim e mė konkret tokėsor. Disa ndėr kėngėt mė tė pėrkryera tė poemės si "Kulshedra", "Te ura e Sutjeskės", "Zana e Vizitorit" etj. janė njė manifestim pothuaj marramendės i tė gjitha llojeve tė figurave stilistike. Dhe i gjithė ky univers artistik i realizuar me tetėrrokėshin e famshėm fishtjan!
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:30

Gjuha Shqipe
Porsi kanga e zogut t'verės,
qi vallzon n'blerim tė prillit;
porsi i ambli flladi i erės,
qi lmon gjit e drandofillit;
porsi vala e bregut t'detit,
porsi gjāma e rrfčs zhgjetare,
porsi ushtima e nji tėrmetit,
ngjashtu ā' gjuha e jonė shqyptare.
Ah! po; ā' e ambėl fjala e sajė,
porsi gjumi m'nji kėrthi,
porsi drita plot uzdajė,
porsi gazi i pamashtri;
edhč ndihet tue kumbue;
porsi fleta e Kerubinit,
ka'i bien qiellvet tue flutrue
n't'zjarrtat valle t'amėshimit.
Pra, mallkue njai bir Shqyptari,
qi kėtė gjuhė tė Perėndis',
trashigim, qė na la i Pari,
trashigim s'ia len ai fmis;
edhe atij iu thaftė, po, goja,
qė pėrbuzė kėtė gjuhė hyjnore;
qi n'gjuhė t'huej, kur s'asht nevoja,
flet e t'veten e lčn mbas dore.
Nė gjuhė shqype nanat tona
qi prej djepit na kanė thānun,
se asht njė Zot, qi do ta dona;
njatė, qi jetėn na ka dhānun;
edhe shqyp na thanė se Zoti
pėr shqyptarė Shqypninė e fali,
se sa t'enden stina e moti,
do ta gzojn kta djalė mbas djali.
Shqyp na vete, po pik' mā para,
n'agim t'jetės kur kemi shkue,
tue ndjekė flutra nėpėr ara,
shqyp mā s'pari kemi kndue:
kemi kndue, po armėt besnike,
qi flakue kanė n'dorė t'shqyptarėvet,
kah kanė dekė kta pėr dhč tė't'Parvet.
Nė kėtė gjuhė edhe njai Leka,
qi'i rruzllim mbretnin s'i a, xūni,
nė kėtė gjuhė edhe Kastriota
u pat folė njatyne ushtrive,
qi sa t'drisė e diellit rrota,
kanė me kźnė ndera e trimnive.
Pra, shqyptarė ēdo fčs qi t'jini,
gegė e toskė, malci e qyteta,
gjuhėn t'uej kurr mos ta lini,
mos ta lini sa t'jetė jeta,
por pėr tź gjithmonė punoni;
pse, sa t'mbani gjuhėn t'uej,
fisi juej, vendi e zakoni
kanė me u mbajtė larg kambės s'huej,
Nper gjuhė shqype bota mbarė
ka me ju njohtė se ē'fis ju kini,
ka me ju njohtė pėr shqyptarė;
trimi n'za, sikurse jini.
Prandaj, pra, n'e doni fisin,
mali, bregu edhe Malcija
prej njaj goje sod t'brohrisim:
Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnia!
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:30

Emri i Fan Nolit, Theofan Stilian Noli, ėshtė lidhur me gjithė kulturėn e re shqiptare tė shekullit tonė. Pėr fat tė keq si shume artistė tė mėdhenj shqiptare, ai lindi dhe vdiq larg atdheu. Por midis kėtyre dy datave zemra e tij e madhe rrahu vetėm pėr Shqipėrinė, shpirti i tij krijoi gjėra madhėshtore qė e lartėsuan dinjitetin e shqiptarit, kurse nė veprimtarinė energjike tė pėrditshme iu pėrkushtua pavarėsisė e tėrėsisė tokėsore tė atdheut dhe sidomos demokratizimit tė jetės shqiptare.

Vendlindja, Ibrik-tepeja ose Qyteza, njė fshat shqiptar nė Traki, afėr Adrianopojės, si dhe disa fshatra tė tjera afėr tij ishin pėr Nolin nga mėnyra e jetesės, zakonet e temperamenti, si njė copėz e shkėputur nga Shqipėria. Aty shpirti i tij thithi tė pastėr botėn shqiptare, kulturėn e gjerė popullore, mori informacionin e parė pėr historinė e Shqipėrisė e jetėn e kryetrimit Skėnderbe. Pasi kreu nė greqisht shkollėn fillore dhe gjimnazin, nė vitin 1900, nė moshėn 18 vjeēare, ai u largua nga vendlindja pėr tė mos u kthyer dot mė dhe shkoi nė Athinė.
Nė gjimnazin grek ai ishte njohur me letėrsinė antike greke, me letėsinė evropiane e sidomos me veprėn e Shekspiri.
Kjo gjė i kishte ngjallur atij dėshirėn pėr ta zgjeruar kulturen e vet, dėshirė qė mbeti e zjarrtė nė shpirtin e tij deri sa vdiq. Kėshtu ky djalosh i ri , me interesa tė gjera, shėndetlig, por i guximshėm e me njė intuitė tė zhvilluar, i hyri rrugės sė studimeve, qė pėr tė ishte mjaft e vėshtirė, sepse i mungonin mjetet financiare. Pikėrisht prej kėsaj mungese ai shpejt i ndėrpreu ato, tė cilat do tė mund t'i vazhdonte shumė mė vonė, nė njė moshė tė madhe. (Vetėm me 1912 ai kreu studimet e larta dhe u diplomua per arte , kurse mė pas nė moshėn 55-vjeēare, mbaroi konservatorin, dhe nė moshėn 63-vjeēare mori doktoratėn e filozofisė pėr histori). Pėr tė siguruar jetesėn hyri nė njė shoqėri tramvajesh e me pas si sufler nė njė teater. Herė-herė luante edhe ndonjė rol tė vogėl , por puna nė teater nuk i vleu mė tepėr, sepse e nxiti tė shkruante dramėn "Zgjimi", nė greqisht, (e cila u ndalua tė shfaqej sepse aludonte pėr lėvizjen shqiptare pėr liri), dhe me vonė dramėn nė shqip "Izraelitė e filistinė". Mė 1903 shkoi nė Egjipt ku punoi pėr dy vjet si mėsues. Gjatė kėsaj kohe ai u njoh me patriotė tė shquar tė kolonisė shqiptare tė Egjiptit: Thanas Tashkon e Jani Vruhon, tė cilėt luajtėn njė rol tė rėndėsishėm pėr drejtimin qė do tė merrte jeta e Fan Nolit. Ata e lidhėn atė me lėvizjen patriotike shqiptare edhe ai po nė kėtė kohė pėrktheu nė greqisht veprėn e Sami Frashėrit "Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ē'do tė bėhet". Mė 1906 Noli u dėrgua nė Amerikė nga patriotėt e kolonisė sė Egjiptit pėr organizimin e lėvizjes kombėtare tė shqiptarėve tė atjeshėm. Brenda njė kohe tė shkurtėr Noli krijoi shoqėrinė "Besa-besė", qė mė pas u shkri nė federatėn "Vatra"si dhe gazetėn "Dielli". Nė Amerikė ai u detyrua tė bėjė njė punė tė rėndė qė tė siguronte jetesėn.
Nga gjithė veprimtaritė e kėsaj periudhe tė jetės politike tė Nolit, mė e rėndėsishmja ėshtė shkėputja e kishės ortodokse shqiptare dhe lufta kundėr propagandės shoviniste greke. Pėr kėtė qėllimin mė 1908 ai u dorėzua prift dhe duke vazhduar traditėn e nisur nga Kristoforidhi pėrktheu shumė libra tė ndryshėm tė kishės nė gjuhėn shqipe.

Kur u shpall Pavarėsia, Noli pėrshėndeti qeverinė e Ismail Qemalit, ndėrkohė qė kishte bėrė edhe njė udhėtim nėpėr Evropė pėr tė mbrojtur ēėshtjen shqiptare. Periudha mė e rėndėsishme e aktivitetit tė tij nė tė gjitha fushat ėshtė dekada 1920-1930. Mė 1920 ai, sė bashku me patriotė tė tjerė, u pėrpoq dhe arriti tė sigurojė pranimin e Shqipėrisė nė Lidhjen e Kombeve. Mė 1921 ai botoi edhe veprėn e rėndėsishme "Historia e Skėnderbeut".
Gjatė viteve `20-24, nė krye tė opozitės demokratike, Noli zhvilloi njė luftė tė ashpėr nė Parlament dhe jashtė tij kundėr gjithė forcave reaksionare dhe feudale, duke ngritur zerin pėr vendosjen e lirive demokratike dhe zbatimin e reformės agrare. Fjalimi i tij mbi varrin e Avni Rustemit nė Vlorė shėnoi fillimin e Revolucionit Demokratik nė Shqipėri.
Me fitoren e revolucionit Noli u caktua kryetari i qeverisė sė re, qė doli prej tij, qė ishte qeveria me pėrparimtare nė Ballkan. Ajo shpalli njė program revolucionar e demokratik, por nuk arriti ta realizojė. Revolucioni Demokratik nė Shqipėri u gjend menjėherė i rrethuar nga qėndrimi armiqsor i Fuqive tė Mėdha, monarkive dhe qeverive evropiane tė shteve ballkanike. Nolit iu desh tė bėnte njė pėrpjekje tė jashtėzakonshme qė qeveria shqiptare tė njihej. Por ndėrkohe gjithė forcat reaksionare tė vendit, tė kryesuara nga A.Zogu dhe tė ndihmuara nga qeveria jugosllave si nga ana financiare, ashtu edhe me mercenarė biellogardistė arritėn ta rrėzojnė qeverinė demokratike, e cila duke mos patur kohė tė realizojė reformat e shpallura, sidomos reformen agrare, mbeti e shkėputur nga populli. Noli u detyrua tė mėrgojė jashtė vendit nė Austri dhe u dėnua me vdekje nė mungesė. Gjithė demokratėt revolucionarė nė mėrgim themeluan nė Vjenė Komitetin Nacional Revolucionar (Konare) me Nolin si kryetar. Nė organin "Liria Kombėtare"
Tė kėtij Komiteti qė dilte nė Gjenevė, Noli botoi shumė artikuj qė demaskonin Zogun dhe armiqtė e Shqipėrisė, fashizmin dhe reaksionin si edhe disa nga poezitė e tij mė tė mira. Noli u end nėpėr Evropė plot tetė vjet, duke mos pushuar sė punuari pėr Shqipėrinė, me shpresė se do tė vinte njė ditė qė ai tė kthehej pėrsėri. Por mė 1932, kur Zogu arriti tė forconte mjaft pushtetin e tij despotik, ai e humbi shpresėn dhe u largua pėr nė Amerikė pėr tė mos e parė mė kurrė atdheun. Mė mirė se gjithēka, gjendjen e rėndė shpirtėrore tė tij nė kėtė kohė e shpreh poezia "Moisiu nė mal".
Noli
Kryeprofetit dita i ngryset
Dhe shpirtkėputur pėrdhe pėrmbyset
Me lot nė sy, me zemėr tė ngrirė
I lyp mėshirė.

Pse kaqė gjatė, Zot, m'arratise,
Pse mė pėrplase, mė pėrpėlise,
Pse shpresėn dyzetvjet ma ushqeve,
Dhe sot ma preve?

Pėrveē veprimtarisė shumė tė rėndėsishme politike, poetike e publiēistike, gjatė kėtij dhjetėvjeēari Noli pėrktheu tragjeditė e Shekspirit, Rubairat e Omar Khajamit, Don Kishotin e Servantesit etj. Nė gjithė kėtė veprimtari politike, patriotike, artistike e shkencore Noli mbeti demokrat konsekuent. Vegjėlia ishte shtresa e vetme qė ai vlerėsonte, shtresa, tek e cila ai besonte, kurse feudalizmi ishte klasa qė ai urreu pėr vdekje, klasa pėr tė cilėn ai s'pati kurrė ndonjė iluzion. Megjithatė si politikan e udhėheqės shteti ai humbi nė ndeshjen me feudalizmin, pasi nuk deshi kurrė tė pėrdorej dhuna.
Pasi u vendos nė ShBA, u mor me krijimtari letrare, me studime tė ndryshme, siē ishte "Bethoveni dhe Revolucioni Francez" etj dhe me organizimin e veprimtarive tė kishės shqiptare nė Amerikė, e cila shėrbente si qendėr e lidhjes sė kolonisė shqiptare. Fan Noli mbeti deri nė fund tė jetės sė tij njė demokrat i shquar.
Ky vigan i demokracisė e i kulturės shqiptare, te i cili vepron me tė njėjtėn forcė intuita e artistit shkencėtarit dhe e politikanit, ky patriot i madh qė shkriu gjithēka pėr Shqipėrinė, pėr fat tė keq vdiq larg saj mė 13 mars 1965 nė ShBA, ku ndodhen edhe sot eshtrat e tij.
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:31

Syrgjyn Vdekur
Nėno moj, mbaj zi pėr vllanė,
Me tre plumba na i ranė,
Na e vran' e na e shanė,
Na i thanė trathėtor.


Se tė deshte dhe s'tė deshnin,
Se tė qante kur tė qeshnin,
Se tė veshte kur tė ēveshnin,
Nėno moj, tė ra dėshmor.


Nėno moj, vajto, merr malin,
Larot t'a pėrmbysnė djalin
Qė me Ismail Qemalin
Ngriti flamur trimėror.


Nėno moj, m'a qaj nė Vlorė
Ku tė dha liri, kurorė,
Shpirt i bardhė si dėborė;
Ti s'i dhe as varr pėr hor.


Nėno moj, ē'ėshtė pėrpjekur
Gojė-mjalt' e zėmėr-hekur,
Syrgjyn-gjall' e syrgjyn-vdekur,
Ky Vigan Liberator.
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:31

Shpell' e Dragobisė
Kur tufani e ēthuri fenė,
Kur tirani e krrusi atdhenė,
Mi njė brek tė Dragobisė
Priret Flamur' i lirisė.


Atje nisi, atje mbaroj,
Atje krisi, atje pushoj,
Rrufe-shkab' e Malėsisė,
Nė njė shkėmb tė Dragobisė.


Vendi dridhej, ay mbeti
Se s'tronditej nga tėrrmeti.
Div drangoj i Dragobisė,
Trim tribun i Vegjėlisė.


0 Bajram, bajrak i gjallė,
More nam me gjak nė ballė,
Te njė shpell' e Dragobisė,
Yll i rrall' i burrėrisė.


Thon' u shtri e thon' u vrą,
Po ti s'vdiqe, or Baba,
As te shkėmb' i Dragobisė,
As te zėmr' e Djalėrisė.

As je vrar' e as po vritesh
Legjendar Ante po rritesh.
Dithiramb i Dragobisė,
Tmerr, panik i mizorisė.


Me Zjarr Shenjt u ndrit kjo shpellė.
Gjer nė qjell u ngrit Kėshtjellė
Pėr ēlirimn' e Shqipėrisė
Katakomb' e Dragobisė.
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge: 399
Anmeldedatum: 04.02.08

BeitragThema: Re: Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter   Mo 11 Feb 2008, 02:31

Gjeniu Robert d'Angely ka shpejguar shume bukur se cila eshte gjuha shqipe.
Cila ka qene ajo.
Sa vlere ka ajo.
Sa e madhe eshte ajo.
Kjo eshte arsyeja qe greket gjithmone perdorin metoden e helmimit ndaj atyre njerzve qe merren me gjuhen shqipe, sepse pikerisht kjo gjuhe eshte ajo qe nuk maskohet dot, as mund te kete vend per trillime ne te, sepse gjuha eshte si dielli i cili nuk mbulohet me shoshe.
Nach oben Nach unten
Nutzerprofil anzeigen
 

Letėrsia e Rilindjes dhe Borigrafi te Autorve te Librave shqiptar te vjeter

Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach oben 
Seite 2 von 2Gehe zu Seite : Zurück  1, 2

Forenbefugnisse:Sie können in diesem Forum nicht antworten
AlbaRadio.ch :: Gjuha Shqipe-