AlbaRadio.ch

AlbaRadio.ch Official Forum..
 
StartseiteStartseite  FAQFAQ  SuchenSuchen  AnmeldenAnmelden  MitgliederMitglieder  NutzergruppenNutzergruppen  LoginLogin  

Austausch | 
 

 `folja` Shkenca tė ndryshme dėshmojnė lashtėsinė e shqipes

Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach unten 
AutorNachricht
``BuuJJaaR``



Anzahl der Beiträge : 399
Anmeldedatum : 04.02.08

BeitragThema: `folja` Shkenca tė ndryshme dėshmojnė lashtėsinė e shqipes   Mo 11 Feb 2008, 03:28

Shkenca tė ndryshme dėshmojnė lashtėsinė e shqipes
Ishtvan Schutz, Budapest
Kohėt e fundit hulumtues tė ndryshėm kanė botuar hipoteza tė reja rreth prejardhjes sė shqipes dhe tė shqiptarėve. Pavarėsisht nga gurra e propozuar nga ata, hipotezat e tyre takohen nė njė pikė tė saktė: secili e vė lindjen e shqipes dhe tė shqiptarėve tė sotėm nė shekullin 4 pas lindjes sė Krishtit. Me sa duket kėta hulumtues nuk kanė mėsuar asgjė nga pėsimi i mėparshėm i disa kolegėve tė tyre, hipotezat e tė cilėve janė pritur me njė kritikė tė rreptė objektive pėr shkak se ata kanė harruar plotėsisht disa ligje themelore tė zhvillimit tė shqipes.

Nė kumtesėn tonė nuk kemi ndėr mend qė tė bashkohemi me kėto kritika. Jo, qėllimi ynė ėshtė mbledhja e disa dėshmive tė shkencave tė ndryshme, tė cilat flasin njėzėri pėr njė prejardhje mė tė vjetėr tė shqipes, tė cilat provojnė qė paraardhėsit e shqiptarėve tė sotėm flitnin shqip qysh nė kohėn e takimit tė tyre tė parė me legjionet pushtuese romake, bile edhe mė herėt, duke huazuar me dhjetėra fjalė nga greqishtja e vjetėr. Do tė tregojmė me tė dhėna konkrete qė pėrroin e lashtė e shqipes mund ta ndjekim, kundrejt rrymės, gati deri nė burimin e tij tė lashtė indoevropian. Dhe shu*mica e kėtyre dėshmive nuk janė zbulime tė reja, bile ato njihen prej kohėsh, por ato janė botuar andej-kėndej, nė studime dhe artikuj tė ndryshėm, si qirinj tė vegjėl tė shpėrndarė nė errėsirėn e natės, dhe gjer mė sot asnjėri s'e ka bėrė mundimin t'i mblidhte pėr tė parė ndriēimin e tyre tė bashkuar.

Dėshmitė e tilla mė tė lashta i gjejmė sė pari nė mitologji, nė besimet dhe bestytnitė e popullit, nė disa zakone tė lashta, tė cilat mbijetojnė edhe sot nė disa krahina malėsore. Por dėshmi tė tilla nuk mungojnė as nga fusha e gjuhėsisė, me qenė se fjalėsi i shqipes ruan edhe sot disa kujtime nga takimi i stėrgjyshėrve tė lashtė tė shqiptarėve me banorėt e parė tė trevave ballkanase. Kėshtu, bie fjala, shqipja e sotme ka ruajtur disa fjalė tė tilla nga koha e ardhjes sė ilirėve nė Ballkan: fjala shqipe karpė 'shkrep' e ka gurrėn nė baskishten (karb-he 'gur, shkrep') dhe ėshtė pėrjetėsuar nė emrin e vargmalit tė Karpatėve. Po nė kėtė drejtim na drejton vėmendjen ruajtja e sistemit tė lashtė njėzetor tė numėrimit. Shqipja e sotme e pėrdor vetėm sistemin dhjetor, mirėpo janė ruajtur numrat njėzet (njė + zet), dyzet (dy + zet) dhe forma dialektore katėrzet (katėr + zet). Ky sistem numėrimi rron edhe sot nė baskishten nga e ka huazuar edhe frėngjishtja e folur nė Francė: quatrevingt 'tetėdhjetė', por valonėt e Belgjikės njohin vetėm formėn ottante. Ka disa mendime qė stėrgjyshėrit e shqiptarėve do ta kenė huazuar sistemin njėzetor jo nga banorėt e lashtė (baskoidė) tė Ballkanit, po nga tregtarėt shumerianė, tė cilėt pėrdornin po kėtė sistem numėrimi. Sidoqoftė tė dy mundėsitė na ēojnė nė mijėvjeēarin e dytė para Krishtit. Po aq e lashtė na duket edhe fjala shqipe shegė, e cila ka njė prejardhje tė pėrbashkėt (jo indoevropiane!) me fjalėn greke crEOYTJ me tė njėjtin kuptim, dhe me fjalėn e iranishtes seb 'mollė', fjalė e pėrdorur edhe sot nė disa gjuhė tė vogla nė krahinat e Kaukazit nė formėn soyun 'shegė'. Ndofta njė fjalė tjetėr me njė lashtėsi aq tė madhe do tė jetė edhe fjala shqipe hekur, me prejardhje semite, ndofta shumeriane, sepse arkeologjia ka vėrtetuar qė njė nga rrugėt e mbėrritjes sė kėtij metali nga Lindja e Mesme nė Evropė ēoi nėpėr truallin shqiptar tė sotėm. Ruajtja e kėsaj fjale nė shqipen e sotme provon qė stėr*gjyshėrit e shqiptarėve e kanė marrė fjalėn bashkė me metalin e ri nga tregtarėt e Lindjes para pushtimit romak tė trevave tė tyre, gjė e cila shpje*gon edhe mos marrjen e fjalės latine ferrum gjatė pushtimit tė gjatė romak. Nė kėtė buqetė fjalėsh tė lashta duhet vėnė edhe emri i malit tė shenjtė tė shqiptarėve, siē e quan i pavdekshmi Naim Frashėri Tomorin nė breg tė Osumit. Emri shpjegohet me fjalė rrėnjė indoevropiane *tom- 'i errėt, i zi' + *or- 'mal', d.m.th 'Mal i Zi'. Mali ishte nė kohėt e lashta njė vend kultik, hipotezė e mbėshtetur nga zakoni i pleqve tė krahinės pėrkatėse, tė cilėt e bėjnė benė mė tė rėndė edhe sot "mbi atė i cili vetėtin majė Tomorit", dhe jo mbi gurin, si bėhet nė malėsinė e veriut. Nė Dalmacinė e sotme vetėm emri i njė rrethi tė administratės romake ka ruajtur kujtimin e kėtyre derviopėve, tė cilėt, me sa duket, rrinin ca kohė atje para se tė vazhdonin lėvizjen e tyre drejt jugut. Emri Tomor nuk ka pėsuar asnjė ndryshim fonetik gjatė shekujve. Nuk e kanė ndėrruar as grekėt e vjetėr, as dyndja e parė sllave, as fiset ilire tė vendosura nė luginėn e Osumit, as pushtuesit romakė. Kjo gjė provon rėndėsinė e malit si qendėr kultike. Sipas hulumtuesit grek M. Sa*kellariu (Peuples prehellejniques d'origine indo-europienne, Athinė 1977) nė trevat e Beratit tė sotėm ėshtė vendosur si i pari etnos indoevropian, etnosi i derviopėve (greqisht OEpmO1tEē), anėtarėt e tė cilit jetonin nė grupe tė vogla duke mbledhur kryesisht fruta, farėra, rrėnjė dhe kėrpudha tė ndryshme, ende nuk kishin as nocionin e perėndive, por adhuronin dhe u bėnin fli shpirtrave, tė cilėt, sipas besimit tė tyre, jetonin nė lisat me fruta qė haheshin duke i ringjallur kėta para fundit tė dimrit qė tė jepnin sėrish ushqim njerėzve. Gjurmėt e kėsaj dendrolatrie i gjejmė edhe sot nė disa fshatra malėsorė nė zakonin e buzmit, d.m.th. tė kėrcurit tė posaēėm tė zgjedhur dhe tė prerė nė pyll apostafat pėr ta vėnė pranė zjarrit nė kullė pėr natėn e solsticit tė dimrit. Edhe sot ruhen fjalėt e tė yshturit tė lashtė:

Po vjen buzmi bujar
me gjeth e me bar,
me edhe, me shtjerra,
mbas tyne vjen vera...

Nė kėtė natė edhe miqtė e pėrshėndesin zotin e shtėpisė me Buzmi bujar! Johannes Georg von Hahn, ky diplomat-gjuhėtar pėrmend nė vėlli*min e tij Albanesische Studien (Jena, 1854) ankesat e panumėrta e prif*tėrinjve katolikė, tė cilėt bėnin ēmos pėr tė zėvendėsuar Natėn e buzmit me Krishtlindjen e krishterė, po kot luftonin kundėr kėtij zakoni tė lashtė tė fiseve shqiptare.

Rrėnjė tė lashta kanė edhe disa zakone dhe besime tė tjera tė fshat*rave malėsorė. Nė pėrgjithėsi fiset ilire nuk kishin njė kult tė zhvilluar dhe tė pėrhapur tė gjarpėrit, siē e kanė pasur grekėt e vjetėr. Me gjithė kėtė, nė disa krahina tė truallit shqiptar jeton edhe sot besimi qė gjarpėri ėshtė shpirti i stėrgjyshėrve, ose midis shqiptarėve tė Tetovės zakon i lashtė i mbledhjes sė petkave tė nuseve shterpe pėr t'i vendosur nė fillim tė pranverės nė njė lėndinė tė bukur nė mes tė pyllit. Atje burrat e fshatit hedhin gjarpėrinj mbi kėto petka, tė bindur qė gjarpėrinjtė, me fuqinė e tyre misterioze, do t'i pllenojnė nuset pėrkatėse duke bėrė dredha mbi rrobat e tyre. Tė dy besimet e kanė gurrėn e tyre nė mitin mė tė lashtė ballkanas mbi prejardhjen e botės. Miti i pėrket shtresės mė tė vjetėr tė miteve greke dhe duket qė ėshtė me prejardhje pellazge, tė cilin e pėrmend nė shekullin 3 para Krishtit Apo*llonios Rhodios nė veprėn e tij Argonautika, dhe e trajton me hollėsi shkrimtari bizantin me kulturė shumė tė gjerė nga shekulli 12 Tzetzes nė veprėn e tij tė shkruar nė vjersha Theogonia. Ky mit na tregon qė pėrpara krijimit tė botės dhe tė gjithėsisė, nė errėsirėn e plotė lėvizte ngadalė vetėm Hėna, njė grua e bukur e quajtur Euronyme d.m.th. 'ajo qė ecėn larg', ose 'Ajo qė sundon gjerėsisht'. Nė errėsirė dhe nė tė ftohtė ajo u mėrzit dhe filloi tė mėrdhinte. Si mbrojtje kundėr tė ftohtit dhe mėrzitjes ajo filloi tė kėrcente sa vinte mė shpejt. Lėvizjet e saj kanė ēuar njė erė dhe ajo e dridhte kėtė erė pėr tė pėrdredhur prej saj njė bullar, d.m.th. njė gjarpėr tė madh, Omphio*nin. Dhe ajo vazhdoi tė vallėzonte me njė ritėm edhe mė tė shpejtė, gjersa vallja e saj ndezi epshin e bullarit, i cili e pushtoi dhe e pllenoi. Pastaj Euronymeja u bė njė pėllumb dhe polli disa vezė, nga njė vezė pėr secilin planet. Me lindjen e perėndive edhe Euronymeja bashkė me Ophionin kanė hyrė nė Olymp, ku Ophioni filloi qė tė mburrej qė gjoja ai do tė kishte krijuar botėn dhe gjithėsinė. Me tė dėgjuar kapadai1lėkun e bullarit, Euro*nymeja e inatosur e ka shtypur me kėmbė kokėn e bullarit kryelartė, dhe nga dhėmbėt e tij tė rėnė janė lindur njerėzit e parė, pellazgėt.

Kėto dėshmi na tregojnė qė stėrgjyshėrit e shqiptarėve kanė pėrve*tėsuar mjaft nga toponimia dhe nga besimet e gjetura nė atdheun e tyre tė ri, duke i ruajtur edhe mbas kthimit tė tyre nė fenė e krishterė si pjesė organike tė jetės sė tyre. Ky qėndrim konservator vihet re edhe nė fushėn e hua*zimeve latine. Midis kėtyre shembulli mė i rėndėsishėm na duket qė tė jetė emri i ditės sė shtatė (ose i ditės sė parė) tė javės. Duke nėnvizuar faktin qė tė gjitha gjuhėt neolatine kanė marrė emrin latin tė kėsaj dite si e kanė pėr*dorur tė krishterėt e parė, nė format e tij pėrkatėse: domenica (italisht), dimanche (frėngjisht), domingo (spanjollisht), duminidi (rumanisht) etj., kurse shqipja e ka marrė si kalk emrin e ditės nga kalendari romak pagan: dita e diel (dies Solis latinisht), njė dėshmi e padiskutueshme e faktit qė shqiptarėt i kanė huazuar fjalėt e para nga latinishtja para lindjes sė Krishtit, para pėrhapjes sė fesė sė re nė Gadishullin Ballkanik. Profesori Zef Mirdita, nė monografinė e tij tė re Krishtenizmi ndėr shqiptarė (Prizren-Zagreb, 1998), na mėson qė apostulli Pal predikonte nė vitin 57 nė qytetin e Dyrra*chionit, d.m.th. fjala shqipe dita e diel ėshtė njė kalk, data e lindjes e sė cilės duhet vėnė nė shekujt e parė para lindjes sė Krishtit, nė ēdo rast ajo nuk ka hyrė nė shqipen pas shekullit 1. p. Kr.

Ju kemi mbledhur vetėm njė grusht dėshmish nga fusha e shkencave tė ndryshme pėr t'i bindur hulumtuesit nė vendet e ndryshme tė cilėt kanė ndėr mend qė tė farkėtojnė ndonjė hipotezė tė re mbi prejardhjen dhe lindjen e shqipes qė asnjė pėrpjekje e tyre nuk do tė shpėtohet nga dėshtimi i pashmangshėm nė qoftė se para formulimit dhe botimit tė saj ata nuk do tė vėnė re kėta qirinj dhe nė dritėn e tyre tė vėrtetėn e padiskutueshme: shqipja ėshtė njė gjuhė e lashtė nė Ballkan, njė nga ēuditė e pakuptueshme tė botės. Si, nė ē'mėnyrė, me ēfarė mjetesh u ka bėrė ballė me sukses ajo ndikimit asgjėsues tė greqishtes (tė helenizmit), tė latinishtes (tė romanizimit) dhe tė sllavishtes sė vjetėr? Shpjegimi dhe shkoqitja e kėsaj enigme, me gjithė qė kėrkon shumė durim mundime, na premton patjetėr pėrfundime mė tė vlefshme, pėrfundime qė janė njėkohėsisht ndihmesa tė reja pėr tė rindėrtuar rrugėn e humbur nė mjegullat e kohėve parahistorike, rrugėn e pėrshkruar nga shqiptarėt qė nga djepi i tyre deri nė paraqitjen e tyre nė dritėn verbuese tė skenės sė historisė. Pėrfitoj nga rasti i volitshėm pėr t' ju ftuar tė gjithė qė tė vazhdojmė bashkė shkoqitjen e kėsaj enigme fantastike.

Ligjėratė e mbajtur nė Seminarin XX Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn shqiptare
Nach oben Nach unten
Benutzerprofil anzeigen
 
`folja` Shkenca tė ndryshme dėshmojnė lashtėsinė e shqipes
Vorheriges Thema anzeigen Nächstes Thema anzeigen Nach oben 
Seite 1 von 1

Befugnisse in diesem ForumSie können in diesem Forum nicht antworten
AlbaRadio.ch :: Gjuha Shqipe-
Gehe zu: